Toronto Maironio mokyklos aštuntoko Jono Gelažausko laisvalaikis su dviračiu

ADVERTISEMENT

Toronto Maironio mokyklos aštuntokas Jonas Gelažauskas: “Jau geriau su dviračiu dūkti, negu prie kompo sėdėti”.

Kodėl tavo mėgstamiausias sportas yra dviračių?
Dviratis man patiko nuo mažens. Tai ir geras sportas, ir malonumas. Jau geriau su dviračiu dūkti, negu prie kompo sėdėti. Dviratį pats radau internetiniame tinklalapyje, kur parduodami tiktai BMX dviračiai. Man jis labai patiko. Geros kokybės, todėl gana brangus. Bijojau, kad tėvai nenupirks, bet po ilgų derybų sutiko. Labai jiems dėkingas. Aš labai gerbiu savo dviratį. Jis man kaip draugas. Aš jį laikau kambaryje.

Ar dviračio priežiūra brangi?
Dviračio išlaikymas brangus. Tėvai man nuperka dalis, kurios susidėvi bevažinėjant, bet ir pats turiu užsidirbti. Pasaugau jaunesnes sesutes, kada reikia, išvalau namą. Važiuojame į Bike Zone parduotuvę, kur parduodamos dalys mano dviračiui. Ten darbuotojai jau gerai mane pažįsta. Jie jau mano draugai. Gal kada nors įsidarbinsiu ten. Aš pats susidedu dalis į dviratį, moku susimontuoti, turiu visus įrankius, kokių net mano tėtis neturi. Jis negali patikėti, kad aš pats susimontuoju ir išsiardau dviratį, ir jis gerai veikia! Savo dviračiu tik aš važinėju, nors kartais susikeičiu su draugais, kurie gerai važinėja ir turi panašius dviračius kaip ir aš.

Gelazauskas
Jonas Gelažauskas

Kada išmokai važiuoti? Kur treniruojiesi?
Pirmą kartą pamačiau tokį, tada atrodė, keistą BMX dviratį pas savo kaimyną Rimą Rėkų. Jis juo treniravosi. Stebėjau, ką jis išdarinėja, ir taip baisu atrodė, bet pajutau potraukį šiam sportui. Pabandžiau kelis kartus, ir patiko. Pats treniruojuosi dviračių parkuose. Arčiausiai mūsų yra toks parkas Celebration Square, kur dažnai apsilankau su savo draugais, toliau yra Hershey Centre, kur kartais važiuojam dviračiais – užtrunka apie 25 min. Bet labiausiai man patinka Joy Ride parkas Markhame, kur kartais ypatingomis progomis nuveža mama ar tėtis. Čia apsilanko profesionalai dviratininkai, ir smagu yra stebėti jų triukus su dviračiais. Bandau tada ir pats išmokti naujų triukų, bet tai užima daug laiko ir kantrybės. Labai noriu išmokti daugiau ir žinau, kad tai padarysiu.

Tai gana pavojingas sportas. Nebijai?
Žinau, kad šis sportas yra pavojingas, bet aš nebijau. Bijo mano mama. Dėl to kartais pykstamės. Aišku, kad buvau puolęs, kritęs, apsivertęs ir susidaužęs kojas ir alkūnes, bet be to aš neišmoksiu. Visada dėviu šalmą. Ir krepšinis, kurį daug žaidžiu, taip pat pavojingas sportas. Buvau ir pirštą susilaužęs, ir koją pasisukęs, ir smarkiai kritęs. Bet aš mėgstu ir todėl nebijau. Bandau savo jėgas, mėgstu pašokti į viršų su dviračiu ir apsisukti ore arba ore apsukti dviračio ratą ar vairą. Mano draugas mane filmuoja. Turiu kelis savo filmus sukūręs, juos galit pamatyt mano puslapyje Facebook. Papasakoti neįmanoma, ką aš išdarinėju su dviračiu, tai reikia pamatyt. Mano močiutė, kai pamatė tą nufilmuotą vaizdą, pasakė, kad tai siaubo filmas. Mano tėvai taip pat bijo, o sesėm patinka ir jos susižavėjusios. Svarbiausia, kad man patinka, ir norėčiau kada nors dalyvauti varžybose ir tapti profesionaliu dviratininku, kad sužavėčiau savo draugus.

Ačiū už pokalbį. Linkiu, kad niekada negriūtum, neužsigautum ir nesusižeistum.

Kalbėjosi Rima Žemaitytė-De Iuliis