Įvardyta, kuris Lietuvos mokslininkas gali gauti Nobelio premiją

ADVERTISEMENT

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys, patentavęs genų redagavimo technologiją, turi gerų galimybių gauti Nobelio premiją, sako Vilniaus universiteto rektorius profesorius Artūras Žukauskas.

Rektorius sakė turintis žinių, kad pernai Nobelio komitetas svarstė galimybę suteikti Nobelio premiją už šį atradimą, bet buvo per daug pretendentų. Pasak jo, šiemet Harvardo universiteto Medicinos mokyklos Warreno Alperto fondas suteikė premiją penkiems mokslininkams, iš kurių vienas – V.Šikšnys. Nobelio premija skiriama ne daugiau kaip trims mokslininkams. „Šiandien yra 60 proc. tikimybė, kad VU Biotechnologijos instituto profesorius V.Šikšnys per kelerius metus gaus Nobelio premiją“, – penktadienį paskelbtame interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė rektorius.

‟Atradimas, sukelsiantis perversmą viso pasaulio moksle,” – taip apie profesoriaus Virginijaus Šikšnio genų patentavimo technologiją kalba jo kolegos. Paprašytas apie tai papasakoti, autorius jį pradėjo lyginti su tekstu. Jei rašote žodį ir padarote klaidą, netinkamą žodį galite iškirpti ir vietoje jo įrašyti tinkamą. Jo patentuota genų redagavimo technologija pakeisti leidžia netinkamas DNR molekules, kurios sukelia įvairias genetines ligas. ‟Galime pašalinti genetinių ligų elementus ir įdėti naujus. Tada organizmas įgis naujų savybių,” – sako V. Šikšnys. Jam ir jo kolegoms pavyko išrasti ‟žirkles”, kurios padės ištaisyti klaidas DNR molekulėse.

Iki šiol genetines ligas galima buvo tik gydyti, o šis būdas leis jas pašalinti arba rasti naujų vaistų jau sergantiems žmonėms. ‟Kol kas bandomos galimybės laboratorijoje. Kelias nuo vaistų suradimo iki gydymo yra labai ilgas. Jie turi būti labai saugūs, todėl dešimtmečiais teks tikrinti, ar jie neturi pašalinių veiksnių”. Šis išradimas galės padėti gydyti ir kai kurias vėžio formas. ‟Šis atradimas – kaip Pandoros skrynia. Mokslininkai atrado tokią sistemą, kurią galima panaudoti įvairiems dalykams. Čia gali būti labai naudingų dalykų, bet gali būti ir labai negerų,” – sako Česlovas Venclovas, Vilniaus universiteto bioinformatikos skyriaus vadovas.

Pagal Lietuvos spaudą