• Phone:
  • 905-275-4672

K.Donelaitis ir šiandien su mumis

0

Toronto Maironio lietuviškos mokyklos atvira pamoka “Sveiks, svieteli margs!” dideliems ir mažiems

S.Katkauskaite

Šį nelabai pavasarišką pavasarį praskaidrino tikrai nekasdieniškas įvykis Toronto Prisikėlimo parapijos salėje kovo 29-osios rytmetį. Čia, Kanadoje, Toronte, gyvenančius tautiečius ir lietuviškos kilmės vaikus, jų tėvelius ir senelius, kitus bendruomenes žmones sukvietė susirinkti prieš 300 metų tolimame Mažojoje Lietuvoje (Rytų Prūsijos) krašte gimęs Kristijonas Donelaitis(1714-1780). Jo gyvenimas ir kūryba, tapusi lietuvių grožinės literatūros pradžia, buvo paskelbta Toronto Maironio lietuviškosios šeštadieninės mokyklos atviros pamokos tema. Į renginį buvo kviečiami visi, norėję prisidėti prie K.Donelaičio 300 gimimo metinių paminėjimo, vykstančio Lietuvoje ir daugelyje lietuvių telkinių pasaulyje, ir vienintelio Kanadoje.

Jau susirinkus į salę ir prasidėjus programai “Sveiks, svieteli,margs!”ir kun Aurelijui Kasparavičiui,OFM Donelaičio žodžiais ir malda pasveikinus susirinkusius, supratome, kad mūsų laukia ne tik pamoka, susitikimas su K.Donelaičiu, bet ir visaapimanti lietuviškos kultūros šventė. Ji prasidėjo Toronto Prisikėlimo parapijos jaunimo kanklių ansamblio muzika (vad.Ž.Janeliūnienė, A.Valaitytė, pad.M.Širvinskas), 8-osios klasės moksleivių literatūriniu montažu. Vaizdai ekrane ir moksleivių tekstai mus vedė lietuvių tautinės savimonės, literatūros gimimo istorijos keliu; skambėjo M.Mažvydo, J.Bretkūno, L.Rėzos vardai ir vardijami jų darbai, paruošę dirvą Donelaičio atėjimui. Vaizdo ekrane keitėsi Donelaičio šimtmečio amžininkų veidai, archyvinės senosios Rytų Prūsijos, Donelaičio tėviškės, Tolminkiemio nuotraukos, rašytojo kūrybos eilutės.

Tačiau labiausiai laukiamas buvo pats Kristijonas Donelaitis. Jis (kun N.Šmerauskas) sodriu balsu prabilo į visus savo archaiškuoju hegzametru, žadindamas dorines prigimtines žmogaus savybes, primindamas kuklumo ir pareigos, gerai atlikto darbo ir viežlybumo jausmus. Poemą “Metai” pristatė 8kl. moksleiviai, papasakoję apie autorių ir poemos sukūrimo aplinkybes. Vyresniosios grupės darželinukai nuoširdžiai ir raiškiai, su judesiu ir žodžiais pristatė poemos Metai dalių pavadinimus. K.Donelaičio(kun.N.Šmerauskas) ir moksleivių – būrų(valstiečių) dialogas išryškino pačias vertingiausias autoriaus mintis ir įtaigiausias eilutes, priminė, kaip svarbu ir šiandien saugoti savo papročius ir kalbą, rūpintis šeima ir gera kaimynyste. Pokalbyje su Donelaičiu dalyvavo ir savo užduotis atliko visų klasių maironiukai ir jų mokytojai bei padėjėjai; Slunkiaus monologą raiškiai perskaitė kun.Aurelijus Kasparavičius. Ir kiti, atmintyje išsaugoję Donelaičio eilutes, galėjo prisidėti prie garsinio skaitymo.

Tą rytmetį mes dalyvavome labai įtaigioje literatūros pamokoje su muzikiniais intarpais. Jie puikiai papildė atviros pamokos temą, išryškino pagrindines mintis: tautinės kultūros stiprėjimo, lietuvių kalbos atėjimo į viešumą raidą, pabrėžė liaudies žodinės ir muzikinės kūrybos įtaką ir svarbą. Programoje skambėjo ne tik kanklių muzika,bet ir senosios žemaičių dainos, kurias atliko etnografinis trio (V.Sabaliauskienė, E.Juškaitienė, E,Krukonienė). Daug plojimų buvo skirta ir “Gintarėliams”(vad.ir dirigentė D.Grigutienė), specialiai šiam renginiui išmokusiems liaudies dainą “Strazdas”, padainavusiems ir gerai žinomą “Bitutę”, aranžuotą D.Grigutienės. Beje, šiai dainai akomponavo penkiametė Liepa kartu su mama Vilija. Liepa dar kartą pasirodė scenoje. Apsupta  mergaičių su lėlėmis,vaizdavusių mažųjų būrų vaikystę, ji padainavo lopšinę “Užmik užmik, Birbute”. Paryškindama Donelaičio gyvento šimtmečio dvasią, programoje skambėjo ir klasikinė muzika. Pianistas D.Špakauskas atliko A.Vivaldi “Pavasarį”(iš ciklo Metų laikai), M.Oginskio “Polonezą”, J.Bach “Preliudą”, smuikininkė 8kl mokinė Nerija-Gačionyte – Gray griežė G. Albrechtstberger Minuetto.

Šokėjų grupės rikiavo šokių mokytoja Violeta. Oriai sukosi 8 klasės mergaites su languotomis skaromis šokyje “Sveikas pavasari”, “Gintaro” tautinių šokių jaunesniųjų šokėjų grupe pašoko “Kac kac kac” ir “Aš turėjau vištelę”, o liaudies žaidimas “Garnys” įtraukė į ratelį ir didesnius, ir pačius mažiausius šokėjus.

Antroji pamokos dalis buvo skirta poezijai ir literatūrai. Joje vyko moksleivių deklamavimo konkurso paskutinysis turas; jaunieji mokyklos literatų būrelio nariai skaitė savo kūrinelius, apsakymus ir eileraščius. Vertinimo komisijai, kurios darbe dalyvavo rašytojas Antanas Šileika, kun.N.Šmerauskas, vaikų teatro “Žalios lankos” vad.D.Botyrienė ir šių eilučių autorė, nebuvo lengva išrinkti geriausius deklamatorius – girdėjome daug gerų skaitovų ir geros poezijos. Ypatingai gražia tartimi ir su jausmu B.Brazdžionio eil. padeklamavo 3kl moksleivis Danius Verbyla, vaikų pamėgtą “Meskiuką Rudnosiuką” – Viktorija De Iuliis( 2kl), laureatėmis tapo ir Tilija Leskauskaitė ir Meda Krukonytė, Liepa Špakauskaitė(vyresn.darželis). Jiems įteikti garbes raštai ir premijos. Pagyrimo buvo verti ir kiti skaitovai, jie apdovanoti padėkos raštais. Kol vertinimo komisija aptarinėjo rezultatus, savo kūrinius skaitė mokyklos literatų būrelio nariai; Rasa Kapeniak dalyvauti negalejusios poetės Dainos Mickevičienės eilių.

Išskirtinę renginio nuotaiką pabrėžė ir kiek įmanoma būriška apranga; ir moksleiviai ir mokytojai stengėsi nors simboliškai atvaizduoti Donelaičio laikų žmones. Dalyviams pravertė dailininkių A.Minkevičienės ir R.Mačikūnaitės patarimai ir tėvelių sumanumas. Programai baigiantis būriškiausiais pagal aprangą buvo pripažinti moksleiviai 1v- A.Meiklejohn; 2 v- Gr.Pacevičiūtė; 3-čia – M.Vaičiulis.

Pamoką-šventę vedė Rasa Kapeniak kartu su scenarijaus autore ir režisiere Rima Žemaityte De Iuliis. Renginio pabaigoje mokytojai Rimai ir buvo skirta visų vieningi plojimai, padėkos žodžiai ir gėlių puokštės. Tokią šventę galėjo surengti tik žmogus, turintis gilią savosios kultūros pajautą ir pedagoginį talentą bei įžvalgas kaip perteikti norimą temą ir turinį, kad jis pasiektų ne tik atmintį, bet ir jausmus. Matydami šios sudėtingos pamokos dalyvių gausumą ir užduočių įvairovę, galime tik įsivaizduoti, koks nelengvas, daug laiko reikalaujantis buvo parengiamasis darbas, kiek derybų, prašymų, priminimų eletroniniu paštu skriejo į visas puses. Bet šventė buvo įspūdinga,vientisa, liudijanti, kad lietuvių bendruomenės ateitis – jaunimo lietuviškos savimonės ugdymas yra patikėta geroms rankoms. Pagrindinės organizatorės Rimos Žemaitytės De Iuliis tvirtinimu, daug padėkų nusipelnė tėveliai, kantriai mokę vaikus eileraščių, padėję būriškai apsirengti ar suvynioti lėles; jų geranoriška pagalba pravertė paruošiant ir po renginio sutvarkant salę. Pamokos įrašus spėjo padaryti Darijus Špakauskas, tad norinys galės įsigyti atminimui vaizdo įrašą; garso aparatūrą parengė Viktoras Remesat. Be jų pagalbos būtų buvę sunku išsiversti. Šiame renginyje labai trūko dar vieno žmogaus – mokyt.I.Ehlers, su kuria atsisveikinome praėjusį rudenį. Bet ji buvo pirmoji, paskatinusi prisiminti ir švęsti Donelaičio šventę su poezijos skaitymais. Jos noras išpildytas su kaupu.

Buvo keistoka, kad šioje šventėje nei kaip žiūrovai nei kaip programos dalyviai nedalyvavo Aukštesniųjų lituanistinių kursų moksleiviai ir jų pedagogai. Praleista išskirtinė proga prisiliesti prie lietuvių literatūros ir kultūros ištakų, pajusti jos vertę. Šios kultūros istorijos ir meno  pamokos nepakeis joks teorinis tekstų nagrinėjmas ar kiti įprastiniai darbai. Kartais reikia be baimės keisti kasdieninius planus vardan svarbesnio tikslo.

Baigiantis renginiui, mokytojai, kaip ir per įprastas pamokas, visiems- ir vaikams, ir suaugusiems – priminė apie namų darbus: ką sužinoję pamokoje apie Donelaitį – pasidalinti su kitais. Kodėl atėjęs prieš 300 metų Donelaitis yra reikalingas mums ir šiandien, geriausiai tai paaiškina filosofas R.Tamošaitis:

„…Donelaitis mums yra kaip duona kasdienė, kaip savaiminė būties duotybė, kuri taip plačiai aprėpia mūsų egzistenciją, kad kartais darosi nepastebima, nemąstoma. Juk duona yra ypatingas maistas, gyvybinis pagrindas.

…Donelaičio žmonės tebėra gyvi, jo pasaulyje mirties nėra, jo lietuviškas žodis tebegyvena tarp mūsų ir kalba mums. O „Metų“ kalba yra polifoniška, daugiabalsė: bendruomenė prabyla skirtingais balsais ir jungia skirtingas patirtis bei požiūrius į bendrą išmintį. Todėl „Metuose“ atsiveria ne užguitų baudžiauninkų gyvenimo vaizdas, bet orios ir laisvos bendruomenės vaizdas: žmogus čia išsako savo požiūrį ir reikalauja savo žmogiškų teisių. Viena iš jų – gimtosios kalbos teisė, nes be jos kultūra neturi žmogiško veido.

Kad ir kiek lietuvių kalba keistųsi veikiama naujų realijų ir technologijų, ji vis tiek lieka lietuviška. Kaip ir žemė, kuria vaikštome, kurios vaisiais esame gyvi. Juk ir kosminė saulelė pas mus ateina kaip lietuviška kalba, ir tik kaip kalba, kurioje gimė Donelaitis, kurioje tebegyvename mes, nes kitur mūsų tiesiog nėra, kitur mums ne patirta tikrovė, o tik kažkieno pramanyta pramonė.

Kristijonas Donelaitis mums sukūrė vietą po saule. Aišku, ne pats vienas sukūrė. Juk visa kūryba prasideda nuo saulelės. Iš jos ateina visa gyvybės šiluma.”(Metai,1913,nr12)

K. Donelaitis – Remembered Today, and Always. Toronto Maironis Lithuanian School Open Lesson “Sveiks, svieteli margs!”

On Saturday March 29th, Kristijonas Donelaitis (1714-1780), born 300 years ago in far-away East Prussia in Lithuania, was the motive for the congregation of Toronto Maironis Lithuanian school students and their teachers, ex-patriots and youth of Lithuanian origin, along with their parents and grandparents. The life and work of the proclaimed the pioneer of Lithuanian fiction literature were announced as the open topic lesson for Toronto Maironis Lithuanian School for this special Saturday event, held at Toronto Resurrection Parish in Toronto.

After Rev. Aurelijus Kasparavicius, OFM, greeted participants and audience members in Donelaicio prose, and offered a blessing, it was apparent that what was to follow would not only be a re-acquainting with K. Donelaitis, but an all-encompassing celebration of Lithuanian culture as well. The program, titled “Sveiks, svieteli, margs!” opened with a literary montage by grade 8 students, accompanied by the Toronto Resurrection Parish youth zither ensemble (directors Z. Janeliunas, A. Valaitis, asst. M. Sirvinskas).

Images on the screen and students’ texts eased the audience into a blissful, somewhat nostalgic national longing – coaxing the audience back in time, down the path to the very inception of Lithuanian literature. The names of Lithuanian literary giants like M. Mazvydas, J. Bretkunas, L.Reza sounded through the auditorium – pioneers of written word in the Lithuanian language – paving the way for Donelaitis and his work. The screen flashed picture after picture of Donelaitis’ portrait, his ancient homeland of East Prussia, his incredible prose…

As can be imagined, the most anticipated moment of the afternoon was the appearance of Kristijonas Donelaitis himself. With a little assistance from Rev. N. Smerauskas, Donelaitis came to life, speaking in his intense voice and archaic hexameter, stirring emotions in his audience. His famous poem “The Seasons” was recited by grade 8 students, along with explanations and background information about the author and the circumstances surrounding the creation of the poem. The senior kindergarten class joined in, expressively presenting the different names of the sections comprising “The Seasons.” Donelaitis (Rev. Smerauskas) and the peasants (senior students), through dialogue, effectively highlighted the author’s most significant and thought-provoking ideas, reminding us of the lasting importance of keeping Lithuanian customs and language alive, not to mention the importance of family and good will towards all.

Along with the zither ensemble performance, audience members also heard renditions of old Lithuanian folk songs, performed by the ethnographic trio of V. Sabaliauskas, E. Juskaitis, and E. Krukonis, a performance by choral ensemble “Gintareliai” (D. Grigutis), and even a lullaby sung by 5 year old Liepa. Pianist D. Spakauskas performed a beautiful rendition of A. Vivaldi’s “Spring”, M. Oginski’s “Poloneza,” J. Bach’s “Prelude,” and 8th grader Nerija Gacionis-Gray played G. Albrechtstberger’s Minuetto on the violin. The folk dance group, consisting of 8th graders and led by Violeta, performed a song celebrating the spring season, while the junior members of “Gintaras” folk dance ensemble performed 3 dances as well.

The second part of the lesson was dedicated to poetry and literature, wherein the third and final part of a recitation contest ensued. Young members of the school’s literary club read some of their creative writing pieces, short stories, and poems. The judges – among them author Antanas Sileika, Rev. Smerauskas, children’s theatre “Zalios lankos” author and director D. Botyra – had their work cut out for them. Many truly talented students recited literature and poetry. There were some outstanding performances by 3rd grader Danius Verbyla who recited Brazdionis’ poetry; second-grader Viktorija De Iuliis reciting a favorite child’s poem “Mesiukas rudnosiukas”; Tilija Leskauskas, Meda Krukonis, and Liepa Spakauskas.

The MC of this educational celebration was Rasa Kapeniak, along with the event’s scriptwriter and director Rima Zemaitis-De Iuliis. Indeed, Rima was warmly commended by audience members and participants for her admirable efforts in organizing such a truly special and multifaceted event. In retrospect, it’s evident how much hard work, organization, practice and patience such an event required, and we congratulate Rima, along with all the students, teachers, and organizers, for a job well done.

As this wonderful celebration came to a close, audience members and participants alike were urged to share what they had learned that day with others; to carry on Donelaitis’ incredible legacy.As philosopher R. Tamosaitis has said, Doneliatis is our daily bread – food for our souls. He is immortal through his literature, his Lithuanian words forever alive among us and through us. It is solely our responsibility to keep his legacy – Lithuanian language and literature – alive, because without it, we cannot exist as a culture. This incredible celebration on March 29th was indeed an excellent reminder of exactly how much we must cherish it.

Translated by A. Benotas

Share.

About Author

Leave A Reply