• Phone:
  • 905-275-4672

Kanados Lietuvių Jaunimo Sajungos 40metis – arba amžinos jaunystės šaltinis

0

Priimta tvirtinti, 40 metų – pati žmogaus branda. Bet jeigu būtumėte paklausę lapkričio 12 dieną vykusio KLJS 40-mečio minėjimo dalyvių, jie tikriausiai būtų atsakę: šiai organizacijai 40 – tai jaunystė, niekada nesibaigianti ir nuolat atsinaujinanti.

Toronto Prisikėlimo parapijos salė tą vakarą buvo pilna tikrai jaunų ir jaunatviškų žmonių, atėjusių prisiminti savo jaunystės veiklos metų ir pabūti šventėje su tais, kurie pakeitė juos, užėmė jų vietą šioje organizacijoje. Ir prie kokteilių baro ar parodų, pasakojančių apie Kanados jaunimo organizacijos pirmuosius veiklos dešimtmečius, žygius, pramogas, varžybas, keliones ir rimtesnius renginius – protesto eisenas, sueigas už Lietuvos laisvę, dažnas pokalbis prasidėjo „ …ar prisimeni?“ Vakaro programa, kurią rikiavo są- jungos valdybos pirmininkė Skaidra Puodžiūnaitė ir Vida Naudžiūnaitė Skrebutėnienė, tikrai jaunatviška – nebuvo didelių kalbų, tik nuoširdūs pasveikinimai ar palinkėjimai, kuriuos išsakė buvę šios organizacijos nariai ir vadovai Stasys Kuliavas, adv. Joana Kuraitė-Lasienė, vakaro garbės viešnia Zita Astravas, Jurgis Valaitis.

“Mylėjom Lietuvą jos nematę …”

Geriausiai pirmųjų (negaliu rašyti – vyresniosios kartos) jaunimo organizacijos veiklos dešimtmečių dalyvių ir organizatorių mintis išreiškė adv. Joana Kuraitė- Lasienė, KLB krašto valdybos pirmininkė: „Mylėjom Lietuvą jos nematę ir siekėm jos laisvės“. Šiame sakinyje ir atsispindi tų pirmųjų dešimtmečių veiklos prasmė ir turinys, tai paliudijo ir parodose esančios nuotraukos iš švenčių ir kasdienybės, susitikimų su politikais, protesto renginių ir sueigų. Tą idealistinę būseną patvirtino išsakyti Rasos Kurienės, Dalios ir Jurgio Valaičių prisiminimai apie pirmuosius tarptautinius jaunimo kongresus Vokietijoje ar Pietų Amerikoje, nuostaba pirmą kartą sutiktus savo bendraamžius „iš tikros Lietuvos“, įspūdžiai pakliuvus į Pietų Amerikos politinę sumaištį. Jaunystė moka džiaugtis, moka pramogauti, girdėti pasakojimai pilni istorijų apie tų laikų šventes,vakarėlius ir jaunatviškas išdaigas, bet jau rimtesniu tonu prisimenama protesto žygiai į Vašingtoną, į Otavą, ruošiantis svarbių politinių datų paminėjimui ar tautinei šventei, lietuvių meno festivaliui.

Pirmųjų KLJS narių prisiminimai sugrąžino į tuos dešimtmečius, kai jau išeivijoje gimęs ir augęs jaunimas mokėsi būti lietuviais. Gimę jau už Lietuvos ribų, savo tėvų šalį pažino tik iš jų pasakojimų ir lietuviškos mokyklos pamokų. Geležinė sovietinė uždanga atėmė galimybę pažinti Lietuvą iš arčiau, bet negalėjo uždrausti jaustis lietuviais ir atkakliai siekti Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Mokytis būti lietuviu buvo nelengva, nes dar reikėjo ir išmokti būti kanadiečiu. Atrodo, tos pamokos buvo išmoktos gerai – šiandien to meto jaunimo veiklos organizatoriai ar dalyviai – puikūs kanadiečiai ir veiklūs Lietuvių bendruomenės nariai, lygiai tokia pat dvasia užauginę ir savo vaikus. Ne vienas su jais ir dalyvavo šioje lietuvių jaunimo šventėje.

J.Kuraitė-Lasienė pabrėžė, kad dabartinei lietuvių išeivijos jaunimo kartai tenka nelengva užduotis. Lietuva jau laisva, sugrįžusi į Europos valstybių tarpą; daugelis, jei ne visi, spėjo ten apsilankyti ne vieną kartą, stovyklauti ar studijuoti.

Šiandieninis lietuvių išeivijos jaunimas savo veiklai turi surasti vienijantį prasmingą veiklos tikslą, nes pramogos jungia neilgam ir netvirtai. Galbūt tai ryšiai su Lietuva, dalijantis savo mokslo žiniomis, patirtimi ir kūrybiškumu, galbūt rūpinantis lietuvybė čia, išeivijoje, kuri, veikiama kitos kultūros, jau aižėja, silpsta. Geopolitinė padėtis pačiame rytiniame NATO pakraštyje toli gražu nėra rami. Todėl ir išeivija, ir jos jaunimas turi būti pasirengęs bet kokiems netikėtumams. Lietuvai bus reikalinga atrama, reikalinga lietuviškai kalbanti bendruomenė, galinti atstovauti Lietuvai bet kokiomis aplinkybėmis. Tad labai svarbu ir toliau stiprinti lietuvybę, Lietuvos kultūros ir istorijos pažinimą, ryšius su dabartiniu Lietuvos jaunimu.

Šventės garbės viešnia Zita Astravaitė, dabar dirbanti federacinės liberalų vyriausybės vadovo Justin Trudeau vyriausybės administracijoje, pabrėžė savo pirmuosius veiklos įgūdžius įgijusi būtent jaunimo sąjungos veikloje. Savo kalboje jaunimą sėkminga politikė skatino veiklai: savanorystei, konkretiems didesniems ar mažesniems darbams visuomenės ar bendruomenės, ar net atskiro žmogaus labui. Tai ne tik praturtina asmenybę, plečia akiratį, bet ir padeda pamatus būsimai profesijai, ugdo darbui reikalingus bruožus ir keičia visuomenę. Veiklos pobūdis nesvarbus, svarbu, kad ji tarnauja žmogui ar bendruomenei, keičiama į gerąją pusę aplinka, stiprinami tarpusavio ryšiai. Kritikuoti blogybes maža, reikia jas keisti patiems, nelaukiant, kad kas nors kitas tai padarys. Jaunimui užduotis – daryti pasaulį geresne vieta.

Prasmingos veiklos metų palinkėjo pirmasis jaunimo organizacijos vadovas Jurgis Valaitis. O šakotus gimtadienio pyragus su žvakutėmis įnešė jau naujosios, šventės išvakarėse išrinktos Kanados lietuvių jaunimo sąjungos vadovės Daina Šablinskaitė ir Elenutė Zubrickaitė.

Vakare, kaip ir dera jaunimui, netrūko linksmybių. Norintys įsiamžinti su žaismingais apdarais, rikiavosi prie fotoateljė, kas tikėjosi laimės loterijoje – laukė laimingo bilieto pranešimo. Ir šokio ratelyje, skambant A. Žemaičio grupės ParkEddy melodijoms, buvo nelengva atskirti, kas dabartiniai, kas buvę jaunimo sąjungos nariai. Tad ieškantiems amžinos, nepraeinančios jaunystės šaltinio geriausias patarimas – tapkite Kanados lietuvių jaunimo sąjungos nariais.

Sigina Katkauskaitė

Share.

About Author

Comments are closed.