Lietuvos prezidento kelionės į Lenkiją ir Latviją

Kanadiečiui prel. Edmundui Putrimui
ADVERTISEMENT

Naujasis Lietuvos prezidentas per pirmąsias savo darbo savaites aplankė dvi artimiausias Lietuvos kaimynes – Lenkiją ir Latviją .

Liepos 16-ąją prezidentas G.Nausėda su žmona Diana lankėsi Varšuvoje, kur po iškilmingo priėmimo vyko susitikimai ir dalykiniai pokalbiai su Lenkijos prezidentu Andrzej Duda ir kitais valstybės vadovais. Lietuvos prezidentas tikino nepritariantis vis garsiau skambantiems siūlymams skirti Europos sąjungos nuobaudas  Lenkijai dėl teismų reformos, kuri, kritikų teigimu, pažeidžia teismų nepriklausomumą, ragino nesutarimus spręsti derybų keliu. Susitikimuose buvo aptarti abiems valstybėms svarbūs klausimai – saugumas, enrgetikos nepriklausomybė, susisiekimo ir tolimesnio ekonominio bendradarbiavimo plėtra.

G.Nausėda pakvietė Lietuvoje steigti Lenkijos banką, kad didesnė bankų konkurencija tarnautų vartotojams, priminė,kad Lenkija yra antroji Lietuvos eksporto partnerė. Tiesioginės Lenkijos investicijos Lietuvoje siekia daugiau nei bilijoną eurų, Lietuvos investicijos Lenkijoje – daugiau nei 433 mln. eurų. Be to,

Lenkija yra trečia pagal dydį Lietuvos eksporto ir antra importo partnerė.

Lenkijoje buvo paliestas ir pavardžių rašybos klausimas.G.Nausėda pabrėžė negalintis pažadėti, kad Lietuva įteisins lenkiškų pavardžių rašybą lenkiškais rašmenimis asmens dokumentuose, nes Lietuvoje nėra vieningos nuomonės. Lietuvos  vadovas Varšuvoje susitiko su premjeru Mateusz Morawiecki ir valdančiosios partijos vadovu Jaroslaw Kaczynski. G.Nausėda pakvietė prezidentą A.Duda dalyvauti būsimose 1863 metų sukilėlių perlaidojimo iškilmėse Vilniuje.

G.ir D.Nausėdos Varšuvoje: 

 

Liepos 23 d. pirmojo darbinio apsilankymo Rygoje metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos valstybės vadovu Egilu Levitu. Pokalbyje su Latvijos prezidentu G.Nausėda  paragino atnaujinti trišalius-Estijos,Latvijos ir Lietuvos – prezidentų susitikimus, skirtus aptarti svarbiausius einamuosius politinius, ekonominius, regioninės gynybos ir saugumo klausimus. Susitikime dėmesio skirta ir šalių energetinės nepriklausomybės, strateginiams transporto projektams. Valstybių vadovai patvirtino bendrą nuostatą dėl energetinės nepriklausomybės nuo trečiųjų šalių. Sutarta, kad elektros energijos sistemos derinimo projektas turi būti įgyvendintas laiku. Prezidentas kvietė Latvijos vadovą bendradarbiauti, siekiant sumažinti Astravo atominės elektrinės branduolinę grėsmę bei intervenciją į elektros rinką.Taip pat Lietuvos prezidentas išreiškė išreiškė viltį, kad Latvijos parlamentas pagaliau ratifikuos 1999 metų sutartį dėl Baltijos jūros sienos. Lietuvoje ši sutartis patvirtinta, laukiama tokio paties žingsnio iš Latvijos parlamento. Susitikime su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu aptarti strateginės transporto infrastruktūros projektai – „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ bei darbų baigimo terminai. Paminėtas ir Rengės geležinkelio ruožo atstatymas, kaip svarbus dvišalį ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą skatinantis veiksnys. Lietuvos prezidentas su Latvijos parlamento pirmininke Inara Mūrniece aptarė regioninį Baltijos šalių bendradarbiavimą ir kultūrinę draugystę. Vėliau Lietuvos vadovas susitiko su Rygos lietuvių bendruomenės atstovais.

Paskutinį kartą Lietuvos valstybės vadovas valstybinio vizito į Latviją vyko 2012 m. birželio 12-13 dienomis.

Lietuvos prezidentas Rygoje: