Lietuvos Steigiamajam seimui – 100 metų

ADVERTISEMENT

Gegužės mėnesį Lietuva mini labai svarbią politinę sukaktį – Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį.

Lygiai prieš  šimtmetį, lietingą gegužės 15-ąją, šeštadienio pavakarę, į Kauno teatro pastatą,į pirmąjį visos Lietuvos rinktos suverenios savo valdžios – Steigiamojo Seimo posėdį rinkosi išrinkti Seimo nariai ir iškilmių svečiai. Posėdžių salėje – 105 Seimo nariai. Paskelbta, kad per pirmuosius Lietuvoje visuotinius, lygius, slaptus, tiesioginius Seimo rinkimus (balsavo 90 proc. rinkėjų) pagal proporcinę sistemą išrinkta 112 (iki Seimo darbo pabaigos 150, iš jų 6 Vasario 16 Akto signatarai) atstovų: 59 priklausė krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokui, 13 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 10 mandatų gavo tautinės mažumos (žydai – 6, lenkai – 3, vokiečiai – 1), išrinktas 1 nepartinis.

Steigiamojo seimo nariai

Dėl daugybės priežasčių, kurias apsprendė 125 metus trukęs Rusijos imperijos valdymas, kaizerinės Vokietijos okupacija, karo metu nualintos ekonomikos apiplėšimas, nulėmęs jos karinį silpnumą ir teritorijos kontrolę, vykstantis karas – ne karas su Lenkija, rinkimai vėlavo. Rinkimai į Steigiamąjį Seimą parodė, kad daugumą balsų gavo lietuvių partijos, kurių nariai ir rėmėjai tikėjosi, kad išrinkus visų žmonių valdžią Lietuva gaus tarptautinį pripažinimą, ir ne tik de facto, bet ir de jure, kad būtų gautas tarptautinis pripažinimas; kol kas tik su Vokietija buvo geri santykiai, buvo įtampa dėl sienų netgi su Latvija.

Steigiamojo Seimo būtinybę numatė 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Lietuvių konferencija Vilniuje, tai pabrėžta Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. nutarime. 1920-ųjų metų gegužės 15 d. baigėsi laikinumo laikotarpis – būtent Steigiamasis Seimas turėjo pakeisti Laikinosios konstitucijos galiojimą, baigė savo darbą laikinosios vyriausybės. Seimas apibrėžė valstybės santvarką, priėmė Konstituciją, paskelbė esmines reformas, nustatė santykius su kaimynais ir daugelį kitų savarankiškai valstybei svarbių įstatymų.

Steigiamąjį Seimą sveikino D. Britanijos, Latvijos, Lietuvos gudų, miestų atstovai, Vilniaus ir Vilniaus apskrities lietuviai. Steigiamojo Seimo pirmininku balsų daugumą išrinktas Aleksandras Stulginskis, iš visų 105 balsavusių gavęs 62 balsus. A. Stulginskis, tuo pačiu pradėjęs eiti ir Lietuvos prezidento pareigas, pasveikino Steigiamąjį Seimą ir paskelbė Vasario 16-osios akto pagrindu Lietuvos valstybės nepriklausomybę:

„Lietuvos steigiamasis seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaipo demokratinę respubliką, etnologinėm sienom ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm”.
Pirmojo posėdžio pirmininkė vyriausia Seimo narė Gabrielė Petkevičaitė- Bitė

Steigiamasis Seimas buvo pirmasis Lietuvos parlamentas, išrinktas tiesioginiuose demokratiniuose visuotiniuose, lygiuose ir slaptuose rinkimuose. Juose kandidatavo ir balsavo tiek vyrai, tiek moterys. Pradėjęs darbą 1920 m. gegužės 15 d., Steigiamasis Seimas dirbo iki 1922 m. spalio, užbaigė ilgokai užtrukusį valdžios laikinumo metą ir atvertė naują valstybės gyvenimo lapą. Lietuva tapo demokratine respublika su nuolatine Konstitucija, sava valiuta litu, aiškiomis valstybės institucijų galiomis, Seime priimamu valstybės biudžetu.

Nario liudijimas

Steigiamasis Seimas patvirtino svarbiausias tarptautines sutartis ir kruopščiai kontroliavo vyriausybių veiklą, paruošė sąlygas tam, kad 1921 09 Lietuva taptų Tautų Sąjungos nare, kad ją de jure 1922 m. pabaigoje pripažintų Didžiosios valstybės.

Arch.nuotraukose: pirmojo posėdžio pirmininkė vyriausia Seimo narė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Steigiamojo seimo  nario pažymėjimas;  Steigiamojo seimo narių sutiktuvės Kaune Seimo atidarymo dieną; Seimo nariai

Daugiau istorinių Steigiamojo seimo nuotraukų galite rasti internete parodoje  „Steigiamojo Seimo idėja Lietuvos Tarybos dokumentuose“  adresu: www.liudasmazylis.lt. Čia rasite visus eksponatus su detaliais jų aprašymais.