Otavos maratonas vienas iš didžiausių ir greičiausių šios sporto šakos renginių Kanadoje, sukviečiantis perspektyviausius bėgikus iš viso pasaulio. Ne vienam iš jų Otavos maratonas tampa vartais į įžymųjį Bostono (JAV) maratoną. Šiemetinis renginys vyko COVID-19 karantino sąlygomis. Karantininio maratono patirtimi dalijasi jo dalyvis Darius SKUSEVIČIUS, LR ambasadorius Kanadoje:
Pradėjau bėgioti 2016 metais. Trumpus nuotolius, iš lėto. Dalyvavau įvairiose varžybose – 5 km bėgimuose, vėliau 10 km, 21 km, o 2017 metais nusprendžiau išbandyti maratono distanciją (šiek tiek daugiau nei 42 km). Simboliška, kad pirmąjį maratoną planavau bėgti Montrealyje, tačiau dėl karščių Kanadoje ilgiausia trasa, kurią leido bėgti renginio organizatoriai, buvo pusė maratono (21 km).
Pamažu bėgimas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, 2-3 treniruotes per savaitę keitė vis intensyvesnis treniruočių planas. Iki šių metų buvau įveikęs Vilniaus, Kauno, Eindhoveno, Berlyno, Vienos, Valensijos ir Niujorko maratonus. Geriausią rezultatą pasiekiau Niujorke, 2019 metais, maratoną nubėgęs per 3 val. 19 min.
Vykdamas į Kanadą, nusprendžiau, kad simboliškai pirmąjį maratoną noriu nubėgti Otavoje, tad jam užsiregistravau dar 2019 m. gruodžio mėn. Sužinojus, kad dėl COVID-19 jis vyks tik virtualiai, iš pradžių nusiminiau, bet po kelių akimirkų nusprendžiau, kad įveiksiu jį bet kuriuo atveju, net jei reikės tuos 42 km bėgti… namuose aplink stalą.
Taigi, kaip ir planuota, gegužės 24 dieną pasiryžau įveikti maratono distanciją Otavoje. Tokiam atstumui, ypatingai karštą dieną (įsidienojus temperatūra buvo apie +28⁰C), įveikti būtina nuolat gerti vandenį, todėl buvo pasirinkta bėgti iš namų tris ratus, po kiekvieno iš jų pasipildant vandens atsargas – 13 km, 18 km ir likusius. Žmona Dorota internete galėjo stebėti, kurioje vietoje esu ir kiekvieną kartą, man artėjant prie namų, paruošti vandens, kad galėčiau toliau nesustodamas bėgti. Jos bei ambasados kolegių Kristinos ir Ingos palaikymas buvo labai svarbus – laukiau tų trumpų akimirkų, kai vėl pamatysiu savo palaikymo komandą, prieš leidžiantis į tolimesnį bėgimą.
Nepaisant psichologinio nusiteikimo ir žavingos palaikymo komandos, laukiančios ir prie finišo linijos, paskutiniai 10 km buvo labai sudėtingi. Galvoje vyko tikras „noriu-nenoriu“, „galiu-negaliu“, „reikia-nereikia“ karas. Ir aš jį laimėjau. Įveikiau save. Šį kartą nuotolį nubėgau per 3 val. 37 min.
Manau, kad tiek įtemptais laikotarpiais, tiek ir šiuo neįprastu laiku, fizinis aktyvumas labai prisideda prie vidinės harmonijos kūrimo, todėl labai rekomenduoju visiems būti fiziškai aktyviais, nesvarbu kas tai bus – ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, bėgimas, golfas ar kitos sporto rūšys.
Būkime sveiki ir aktyvūs
