“Pašvaistė” dar šviečia

Advertisement
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union

Nors pavasaris ir nelepina šiltu oru, tačiau kalendoriuje dienos skaičiuojasi greitai, ir vasara, o su ja ir Kanados lietuvių kultūros paveldo  šventė Otavoje, sparčiai artėja. Šventės ruošos komiteto vadovė Kristina Kliorytė choro dainininkes ragina traukti iš spintų ilgas sukneles jau dabar, vyrams liepia ieškoti juodų kelnių (ne tamsiai mėlynų, kaip ji priminė, o juodų), dėl kitų papuošalų ir vyrams, ir moterims rūpinasi pats Aleksandras, kad atlikėjai atrodytų kuo gražiausiai. 

 Šventės dainininkų būryje  bus ir visiems gerai žinomi, dar 2006 m. dainų šventės vadovės R.Kliorienės pavadinti “narsuoliais”, iš Londono choro “Pašvaistė” likę šeši dainininkai. Choro vadovas Edmundas Petrauskas sako, kad ne visi juos vadina narsuoliais: “Yra manančių – tai darome kokiai tai savo garbei. Iš dalies, gal ir taip. Ir lai būna. Gilus tas jausmas – lietuviško paveldo ir prigimties, ir pilietinės savigarbos.” Kad štai toks jausmas mus visus taip trauktų prie lietuviško paveldo, kokios gausios būtų mūsų bendruomenės, kaip galingai skambėtų mūsų chorai, kokiais dideliais tiražais būtų spausdinami mūsų išeivijos laikraš- čiai. Deja, tie laikai jau praeitis, kaip ir choro “Pašvaistė” istorija.

– Choras “Pašvaistė” suburtas tuo metu, kai 1947 m. pabėgėlių-išeivių bangomis ryšuliukais nešini atvykom Kanadon, savo pasitraukimais nei atsisakę, nei užmiršę žiauriai okupuotos Lietuvos”, – prisiminimais dalinasi Edmundas. – Savo baimes ir nežinias įvairiomis progomis lengvinom nostalgiškomis dainomis. Paskelbus Toronto 1978 m. Dainų šventę, bevardis Londono choras 1977 m. prašvito “Pašvaistės” vardu. 

Metams bėgant keitėsi choro vadovai. Pradžioje buvo Rita Abromaitytė-Vilienė, kuri dirbo 15 metų, vėliau chorui vadovavo Londono simfoninio orkestro smuikininkė Regina Aleksiejūtė-Audet ir pianistas Andrius Petrašiūnas, jn., ir kiti. Choras yra parengęs keletą įrašų, vienas iš jų – “Gintarai pabiro” akompo- nuojant a.a. J.Govėdui; “Širdies daina” įrašyta Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio proga ir yra Lietuviai pasaulyje serijos “Kanados lietuviai” garsaplokštėje. 

Neatradus profesionalaus  chorvedžio, choru rūpinosi Petrauskų šeima, o ypač a.a Gražina Narakaitė-Petrauskienė, organizavusi ir tvarkiusi choro dalyvavimą ir giedojimą sekmadieninėse Mišiose ar laidotuvėse. “Pašvaistės” chorinę veiklą  daugelį metų puoselėjo tuometinis choro valdybos pirmininkas a.a A.Švilpa. 

E.Petrauskas prisimena, kaip, atsivėrus naujam šimtmečiui, 2000-ieji savo pirmame dešimtmetyje pastebimai silpnėjančiai Londono lietuvių bendruomeninei šeimai atnešė ypač rimtų rūpesčių. Vyskupijos pertvarkymais buvo uždaryta parapija (pakeičiant į  Lithuanian RC Community). Įvykus potvyniui, buvo uždarytas šventovės pastatas, o 2010-tais gegužės gale – visai nugriautas, ir taip dingo dailiai a.a arch. Kulpavičiaus suprojektuota šventovė ir puiki salė. Užtenka tik vieno aktyvaus, veiklaus žmogaus, ir bendruomenės veikla gyvuos, kad ir labai blogomis sąlygomis. Taip ir atsitiko Londono dainininkams, kai, neturėdami kur repetuoti, neturėdami chorinės muzikos vadovo, Gražinos ir Edmundo Petrauskų vedami, “Pašvaistės” choristai dalyvavo visose išeivijos dainų šventėse, ir ne bet kaip, o pakiliai dainuodami“… mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios – tad skubėkim gyventi, nes prabėgs, nebegriš jos …” Štai čia pavyzdys visiems, kaip reikia mylėti savą kalbą, dainą, tradicijas ir džiaugtis savos tautos paveldu. 

Į mano klausimą, kiek londoniečių ruošiasi atvykti į KLD šventę, Edmundas suskaičiavo:

– Tikimės, tie patys, dalyvavę Čikagos 2015 m. Dainų šventėje – Dalia, Mirga, Irena, Evelina, aš (Edmundas) ir Viktoras Navickas, kuris dainavo Otavos lietuvių chore, o dabar, persikėlė gyventi į Tillsonburg.

Pasidžiaugė Edmundas ir tuo, kad dar yra “atsargoje” likę 8 veteranai, buvę “pašvaistininkai”, kurie jau aštuntą kartą Petro Sergaučio dailioje sodyboje švęs Jonines ir dainuos iš širdies. O ką Edmundas galėtų pasakyti apie KLD šventės rengėjus? 

– Su rengėjais ir stebukladariais (taip pavadino Kristiną ir Aleksandrą – N.B.), su pagirtinai parengtais balsų įrašais ir dainynais – jokių bėdų neturime, mokantis šventei dainas. Visa administracija, parengimai, nakvynių galimybės, parengtis ir šeštadieninė programos eiga – be priekaištų. Priedui – viliojančios penktadienio vakaronės, susitikimai, sekmadienio Mišios ir nesibaigiantys BBQ bei žaidimai. Dar priedo – proga pamatyti vieną dailiausių pasaulyje sostinių – Kanados žavingąją OTTAWA! (Nebūtinai jos “valdovus”…) Vienintelis rūpestis, – šioje visos Kanados valstybinės reikšmės  šventėje – stinga aiškios KLB iniciatyvos, paskatinimo ir paraginimo. Ar tai ne aiškiausiai  parodo, belikus tik veik pusei buvusių KLB apylinkių, bendruomenės ir lietuviškos tapatybės ir paveldo išlaikymo žymų nukraujavimą? KLD 2017 m. rengėjai, šiuo atveju tiesiog versdami kalnus, be abejonės, stebina ir rodo kelio kryptį! Pirmyn! Tolyn! Kol turime kvapo, nes sustoti pavojinga! – ragina Edmundas Petrauskas. 

Dėkoju gerbiamam Edmundui už tokius įkvepiančius žodžius, energiją ir skatinimą dainuoti, burtis ir švęsti savąją prigimtį. Laukiame visų londoniečių “Pašvaistės” dainininkų šventėje, o visiems kitiems, (anot Edmundo) likusiems “atsargoje”, dar daug smagių ir skambių Joninių P.Sergaučio sodyboje! 

Pagal Edmundo Petrausko atsiųstus prisiminimus Londono lietuvių choro „Pašvaistės“ istoriją papasakojo Nijolė Benotienė