Skaitmeniniai ryšiai ir jų ateitis

Advertisement
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union

Skatindama aktyviau veikti internetinio balsavimo srityje, virtualų susitikimą birželio 9 d. surengė bendra išeivijos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders” ir Pasaulio lietuvių bendruomenės ekonominio bendradarbiavimo komisijos iniciatyvinė grupė.

Ar susikurs Baltijos valstybių skaitmeninis burbulas? Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkimų organizatoriai nuotoliniame pokalbyje aptarė internetinio balsavimo galimybes. Pokalbyje dalyvavo ir Kanados lietuvė Skaidra Puodžiūnaitė, buvusi KLJS pirmininkė, ir skaitmeninių ryšių ir saugumo žinovė Colleen Elliot (abi iš Toronto, ON). Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkimų organizavimo ir skaitmeninės politikos specialistai susitiko pasidalinti COVID-19 įtakos rinkimams švelninimo patirtimi, pasikeisti skaitmeninės politikos sprendimais bei aptarti balsavimo internetu pamokas. Šiame pokalbyje  Lietuvos ir Estijos rinkimų komisijų vadovai Laura Matjošaitytė ir Arne Koitmäe bei Latvijos Prezidento patarėja skaitmeninės politikos klausimais Ieva Ilves renginyje vienbalsiai sutarė, kad siekiant įgyvendinti internetinį balsavimą pirmiausia reikia sukurti visapusišką e-valdžios ekosistemą. Jie taip pat atkreipė dėmesį į kylančias dezinformacijos ir skaitmeninių kampanijų manipuliavimo grėsmes ir pabrėžė poreikį imtis papildomų priemonių, siekiant apsaugoti rinkimus nuo su koronavirusu susijusios rizikos. Toronto skaitmeninės tapatybės ekspertės Colleen Ellliot vadovaujama diskusija patraukė dalyvių iš Kanados, Jungtinių valstijų, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos, D.Britanijos ir net tokių tolimų šalių kaip Indija ar Naujoji Zelandija dėmesį, kurių tarpe – ir tų valstybių skaitmeninės politikos sprendimų priėmėjai. Tad kaip pokalbio dalyviai įsivaizduoja balsavimo internete galimybes?

 Aušra Kukelkaitė, „Global Lithuanian Leaders” tinklo vadovė tikino, kad šis renginys yra puiki galimybė keistis regionine patirtimi: „Baltijos burbulas” neturėtų būti laikinas. Kaip tinklas, jungiantis Lietuvos visuomenę ir išeiviją, mes gerai suprantame bendradarbiavimo vertę ir nuolat ieškome būdų pritraukti tarptautinę ekspertizę ir patirtį į viešąją diskusiją Lietuvoje. Galbūt po pandemijos susikurs „skaitmeninis Baltijos burbulas” – platforma visoms trims valstybėms toliau dalintis e-valdymo, balsavimo internetu ir skaitmeninės strategijos pamokomis”.

Dr. Rimvydas Baltaduonis, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas pabrėžė balsavimo internetu pranašumus, sprendžiant rinkėjų ir rinkimų pareigūnų sveikatos apsaugą pandemijos metu: „Dėl koronaviruso galimas istoriškai mažas rinkėjų aktyvumas, silpnesnis išrinktos valdžios mandatas ir dėl to pažeidžiamesnė demokratija. Elektroninės valdžios platformos ir egzistuojančios technologijų ekosistemos įgalina tolesnį Baltijos šalių skaitmenizavimo procesą ir bendradarbiavimą, Europos mastu kovojant prieš naujas grėsmes kaip dezinformacija – pavyzdžiui, dirbant su valstybėms kaip Prancūzija, kuri šiemet patvirtino balsavimą internetu konsuliniuose rinkimuose piliečiams, balsuojantiems užsienyje”.

Pasak Ievos Ilves, Latvijos prezidento patarėjos informacijos ir skaitmeninės politikos klausimais, COVID-19 galima apibūdinti kaip force majeure, tačiau tai taip pat yra galimybė, pakėlusi skaitmeninių sprendimų paiešką į politikų darbotvarkės viršūnę, ir raginanti užtikrinti demokratinę atsakomybę, pavyzdžiui – privatumo apsaugą ir patikimos skaitmeninės ekosistemos kūrimą. Latvijos skaitmeninis atsakas buvo tvirtas: mūsų parlamentas neseniai pradėjo dirbti internetu, naudodamasis e-Saeima platforma, o vyriausybė viena iš pirmųjų pasaulyje įgyvendina decentralizuotą „Apple-Google“ kontaktų sekimo programėlę. Bendrai paėmus, Baltijos regionas neabejotinai ryškėja kaip skaitmeninės politikos ir inovacijų galiūnas“.

Estijos rinkimų biuro vadovas Arne Koitmäe pabrėžė novatorišką savo šalies patirtį: „Estija naudojasi internetiniu balsavimu jau nuo 2005 m. Šiais laikais internetu balsuoja daugiau nei 40% rinkėjų – tai populiariausias balsavimo metodas. Nors internetinis balsavimas tiesiogiai nepadidina rinkėjų aktyvumo, jis padeda išlaikyti stabilų rinkėjų skaičių ir suteikia jiems laisvės bei lankstumo pasirinkti, kada ir kur balsuoti. Mūsų tyrimai rodo, kad šis metodas neutralus lyties ir amžiaus atžvilgiu, ir nedaro įtakos žmonių politinėms nuostatoms. Galiausiai, šis metodas leidžia rinkėjams sutaupyti laiko ir pinigų – ypač patogus žmonėms su negalia bei emigrantams. Jei fizinis balsavimas užtrunka ilgiau nei 30 minučių, rinkėjai labiau linkę balsuoti internetu, o tai trunka tik tris minutes <…>Svarbi Estijos pamoka: balsavimo internetu sistemos neįmanoma nukopijuoti ar įdiegti per naktį. Mūsų sistema veikia, nes ji remiasi nacionaline skaitmenine ekosistema, kuri taip pat užtikrina saugų rinkėjų identifikavimą. Norint sukurti ir palaikyti balsuotojų pasitikėjimą, reikia išlaikyti sistemą atvirą, stebimą ir kontroliuojamą, nes kibernetinis saugumas visada išliks rimtu rūpesčiu.“

Lietuvos valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė teigė: COVID-19 sutrikdė tradicinį mąstymą apie rinkimų organizavimą ir dalyvavimą demokratiniuose procesuose. Ypač svarbu saugoti mūsų demokratijos ir rinkėjų sveikatą nuo kito galimo koronaviruso protrūkio ar bet kokių rinkimų sutrikimų. Siekdama sušvelninti pavojų sveikatai, Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija šiuo metu rengia naujas gaires – įskaitant griežto dezinfekavimo procedūras, temperatūros tikrinimą, kaukių dalinimą, socialinio atsiribojimo taisykles ir daugiau balsavimo apylinkių ankstyvam ir rinkimų dienos balsavimui. Be to, šalyse, kur apribojimai ar reglamentai neleis tiesiogiai balsuoti ambasadose, svarstome sprendimą apsiriboti vien balsavimu paštu .“

Ilves atkreipė dėmesį į galimas kampanijų manipuliacijas skaitmeninės informacijos platformose kaip Europinę ir tarptautinę problemą, pabrėždama politinės mikro-reklamos ir individualių skelbimų grėsmę: „Piktybiškai nusiteikusios jėgos gali pakeisti ne tik žmonių nuomonę dėl komercinių produktų, bet ir dėl politinių pažiūrų – nepastebimai. Kaip rodo „Cambridge Analytica“ ir kiti pavyzdžiai, vyriausybės ne visada gali šias grėsmes pastebėti. Negalime pritaikyti analogiškų sprendimų skaitmeninėms grėsmėms – būtinos bendros Europos pastangos, įtraukiant vyriausybes, technologijų bendroves ir akademinę bendruomenę, naujų tyrimų atlikimui ir įstatymų formulavimui. Dėl šios priežasties Latvija sukūrė bendradarbiavimo su „Facebook“ ir kitomis technologijų įmonėmis komisiją, tačiau „nežinomi nežinomieji“ dar vis išlieka“.

Šiuo metu Lietuvos Seimas svarsto internetinio balsavimo įstatymo projektą, su balsavimu numatytu birželio 30 d. Laura Matjošaitytė pabrėžė, kad Lietuva jau daugiau nei dešimtmetį svarsto dėl internetinio balsavimo.: „Svarbu pažymėti, kad su rinkimų organizavimu negalima eksperimentuoti ar kelti pavojų pasitikėjimui rinkimais ar išrinktaisiais. Tam, kad būtų galima įvertinti, kurie technologiniai sprendimai gali geriausiai padėti tinkamai organizuoti rinkimus, reikia laiko ir kruopštaus svarstymo. Nors balsavimas internetu ilgainiui gali būti perspektyvus sprendimas, pirmiausia mums reikia teisinės bazės ir piliečių pasitikėjimo.“

Rinkimų duomenys rodo*, jog 2005 m. įvedus internetinį balsavimą, Estijos rinkėjų aktyvumas išaugo nežymiai, tačiau išliko santykinai didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje.