Otavos šventei rengiamės visi – Pokalbis su ministro patarėju Juliju Rakitskiu

ADVERTISEMENT

Kažkada buvusios labai populiarios, reguliariai rengiamos ir gausiai tautiečių lankomos Kanados Lietuvių dienos pastaraisiais 10-15 metų pasidarė retenybė. Pastaruoju metu jos buvo ruošiamos gausiausias lietuvių bendruomenes turinčiuose miestuose: Toronte, Montrealyje, Hamiltone. Pasklidus žiniai, kad 2017 metais bus rengiamos Lietuvių kultūros dienos, visi apsidžiaugėme, o sužinoję, kad jos bus Otavoje, nustebę net pečiais trūktelėjome. Kai išgirdome, kad jas organizuoja Kristina Kliorytė, Aleksandras Stankevičius (abu montrealiečiai) ir Lietuvos ambasada Otavoje, tuoj sučiaupėme prasivėrusias burnas ir pradėjome teirautis – kodėl, kaip, kada, kur?

Į daugelį klausimų, kurie buvo susiję su mūsų išeivijos lietuvių bendruomenėmis ar kultūriniais vienetais,  besiruošiančiais į šventę, jau atsakėme, o kaip ir kuo prie Kanados Lietuvių kultūros  dienų prisideda Lietuvos ambasada Otavoje, pasiteiravome pačios ambasados atstovų. Į pateiktus klausimus atsakė Lietuvos ministeris patarėjas Julijus Rakitskis.


 

– Kanados Lietuvių kultūros paveldo dienos ir Kanados gimtadienis bus švenčiamas vienu metu. Kodėl kartu? – Kanados Konfederacijos įkūrimo 150 m. sukaktis žymi istorinį įvykį, kuomet 1867 m. liepos 1 d. dvi D. Britanijos kolonijos Šiaurės Amerikos žemyne – Naujoji Škotija ir Naujasis Brunsvikas – buvo sujungtos į Kanados Dominiją. Po šio sujungimo senoji Kanados provincija buvo padalinta į Ontario ir Kvebeko provincijas, kurios kartu su Naujosios Škotijos ir Naujojo Brunsviko provincijomis sudarė naująją federacinę valstybę.  Laikui bėgant naujos valstybės teritorija plėtėsi ir šiuo metu susidaro iš 10 provincijų ir 3 teritorijų. Per tuos 150 m. didėjo ir Kanados gyventojų skaičius bei daugėjo šalių, iš kurių jie atvyko. Pirmieji lie- tuviai į Kanadą atvyko dar prieš I Pasaulinį karą, o didžiausias mūsų tautiečių antplūdis įvyko antrosios sovietų okupacijos metu, II Pasaulinio karo pabaigoje. Įsiliejusi į margą Kanados visuomenę, lietuvių bendruomenė tapo jos pripažinta ir neatskiriama dalimi, tačiau saugojo ir kruopščiai puoselėjo lietuviškas šaknis bei tėvų žemės kultūrą. 

Otavos miesto savivaldybė kreipėsi į diplomatines misijas ir atstovybes, akredituotas Kanadoje, kviesdama prisijungti prie šios sukakties minėjimo, surengiant daugiataučių bendruomenių kultūros ir papročių dienas. Į kvietimą atsišaukė daugiau nei 50 diplomatinių atstovybių. Lietuvos ambasada Kanadoje pakvietė Kanados lietuvių bendruomenę surengti Otavoje vienos dienos pasirodymą, kurio metu būtų galima pristatyti tautinius šokius, dainas, kulinarijos paveldą ar kitus papročius bei tradicijas, kurias išsaugojo lietuvių bendruomenė. Taip pat ambasada kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentu skyrė finansinę paramą šiam renginiui. 

Tad 2017 m. liepos 29 d. Otavos Landsdowne parke vyks Kanados lietuvių šventė, skirta  Kanados Konfederacijos įkūrimo 150 metų sukakčiai. Kadangi tai yra Kanados valstybės šventė, Kanados lietuviai minės šią sukaktį kaip pilnateisiai ir pilnaverčiai savo valstybės piliečiai.

– Kristina Kliorytė ir Aleksandras Stankevičius yra dabartiniai mūsų Kanados lietuvių išeivijos „perliukai”, savo kruopščiu organizaciniu ir kūrybiniu darbu pasiekę ypatingai puikių rezultatų. Apibūdinkite jų darbą ruošiant šią šventę. 

– Lietuvos ambasada negaili pagyrų ir komplimentų Kristinai ir Aleksandrui. Jie abu yra patys tikriausi grynuoliai, labai atsidavę šio didžiulio projekto organizavimui. Mes labai  džiaugiamės, kad Kanados lietuvių tarpe yra tokių žmonių, taip  entuziastingai ir profesionaliai dirbančių ir siekiančių tobuliausio rezultato. Taip pat džiaugiamės, kad jie abu sugebėjo suburti 

nemažą grupę žmonių, kurie nuoširdžiai prisideda prie bendrų pastangų. Tikime, kad renginys pavyks ir bus tikras Otavos miesto kultūrinis įvykis bei puikus Kanados lietuvių indėlis į savo valstybės 150-mečio sukakties paminėjimą.   

– Ar tikitės sulaukti svečių iš Lietuvos? 

– Taip, kartu su renginio organizatoriais dedame pastangas, kad atvyktų keletas Užsienio reikalų ministerijos atstovų pasveikinti Kanados lietuvių su gražia sukaktimi, norėtume, kad įvyktų susitikimai su lietuvių bendruomenės atstovais. 

– Kanados Lietuvių kultūros dienas reklamuoja ir plačią informaciją teikia KLD internetinė svetainė, savaitraštis Tėviškės Žiburiai ir kt. Ar ir ambasada ruošiasi reklamuoti šią šventę savo internetiniuose puslapiuose? 

– Ambasada artimiausiu metu planuoja patalpinti skelbimą apie šį renginį į savo internetinį puslapį. Na, o Facebook puslapyje tai jau yra padaryta. Taip pat įdėsime pranešimą apie šventę į užsienio reikalų ministerijos puslapį.

– Kaip viskas iki šiol sekasi? Kokios Jūsų nuotaikos, abejonės dėl šio renginio? 

– Iki šiol viskas vyksta sklandžiai ir tikrai daroma profesionaliai. Kristina ir Aleksandras jau keletą kartų lankėsi Otavoje įvairiuose susitikimuose su miesto savivaldybės atstovais, apžiūrėjo patalpas, kur vyks šventė, kur gyvens šventės dalyviai, susitiko su Otavos lietuvių bendruomenės atstovais. Neturime jokio pagrindo jaudintis. Manome, kad viskas pavyks puikiai.

Nuoširdžiai dėkoju ministeriui patarėjui Julijui Rakitskiui už išsamius atsakymus ir istorijos pamoką apie Kanados susikūrimą. Čia tikriausiai pirmas toks lietuvių išeivijos renginys, kurio pradininkai – Lietuvos ambasada Kanadoje. Nors šventės pirmininkai išeivijos lietuviai, tačiau jaučiasi, kad ir Lietuva rūpinasi šiuo renginiu, jos organizatoriais ir atlikėjais. Norėtųsi, kad daugiau tokių sumanymų būtų/kiltų iš Lietuvos, nes gal tada prie nykstančių išeivijos renginių, kultūrinių grupių ar vadovų/iniciatorių trūkumo daugiau į tas gretas jungtųsi neseniai iš Lietuvos atvykę tautiečiai, laikinai studijuojantis jaunimas ar visam laikui gyventi persikėlusios šeimos. Gal tada ir D.Viskontienės šūkis: “Mes čia, mes dainuojam lietuviškai!” skambėtų ne kaip requiem, o kaip džiaugsmingas šūkis, skelbiantis būsimas ir nuolat rengiamas Kanados lietuvių kultūros dienas! Tad pradėkime nuo šiemetinės, liepos 29tą Otavoje ruošiamos Lietuvių kultūros paveldo šventės.

Kalbėjosi Nijolė Benotienė