Jūs esate Šiluvos koplyčios jubiliejinių Mišių muzikos vadovė. Prašau paaiškinti, kaip buvo daroma atranka giesmėms. Kas dalyvavo tame procese ir kokiais kriterijais teko vadovautis?
– Dėkoju Šiluvos koplyčios 50-to jubiliejaus organizaciniam komitetui už pasitikėjimą manimi pakvietus mane vadovauti jubiliejinių Mišių muzikai. Atranka ilgoka ir gana sudėtinga. Pirmiausia, buvo tartasi su prelatu Edmundu Putrimu, kuris kartu su monsinjoru Rolandu Makricku buvo Šiluvos jubiliejaus organizacinio komiteto sumanytojas. Kartu aptarėme visą Mišių eigą, kaip ir specialiai šiai šventei skirtas maldas ir paminėjimą, kur, kada, ką reikėtų giedoti. Prelatas prašė įtraukti tradicinę giesmę Marija, Marija, kaip ir giesmę Pergalės Kristui III, kurios melodija iš Beethowen 9-tos simfonijos. Pirmoji šios giesmės versija buvo parašyta Nijolės Kersnauskaitės dar neatgavus nepriklausomybės. Norėjome baigti Mišias pakilia nuotaika, todėl autorė specialiai sukūrė naujus žodžius, tinkančius šiai progai.
Norime, kad giedamos giesmės iškilmingai nuskambėtų, kad jos įprasmintų šventę, ją padarytų ypatingą. Didelis dėmesys skirtas giesmėms šv. Mergelės Marijos garbei. Buvo sąmoningai nutarta apsiriboti lietuvių kompozitorių kūriniais. Juk tai mūsų, lietuvių, šventė ir proga didžiausioje Amerikos šventovėje prabilti lietuviška giesme.
Norėdami šventę padaryti kuo labiau įspūdingą, organizacinis komitetas buvo pakvietęs keturis chorus (Čikagos „Dainavą”, Filadelfijos „Laisvę”, Klyvlando „Exultate”, Toronto „Volungę”). Nors jungtinio choro vaidmuo Mišiose didelis, tačiau šventė yra mūsų visų. Todėl šalia giesmių, kurias atskirai giedos choras, rinkome ir tokias, kurias kartu galėtų giedoti visi dalyviai, tuo apjungiant visus ir suteikiant progą visiems aktyviai dalyvauti.
Atiduodami pagarbą praeičiai, į repertuarą įtraukėme tradicines giesmes, kurios mus lydi daugiau nei 50 metų (Sveika, Marija, J. Dambrausko Malda už tėvynę). Tuo pačiu patirtis rodo, kad panašūs minėjimai, kongresai, suvažiavimai, įvykę praeityje, yra suteikę progos supažindinti dalyvius su naujomis giesmėmis. Šventei praėjus ir grįžę į savo atskiras vietoves, žmonės toliau gieda naujai girdėtas giesmes. Taip mūsų lietuviškų giesmių repertuaras didėja ir tampa turtingesnis. O ir žodžiai naujų giesmių kiek labiau atskleidžia žmonių dabartinius jausmus.
O kokias naujas giesmes rinkti? Į talką pasikviečiau šventės jungtinio choro vadovus (Dalią Viskontienę, Iloną Babinskienę ir Darių Polikaitį) prašydama, kad jie pasiūlytų savo mėgstamas giesmes. Kreipiausi taip pat į kolegas Lietuvoj prašydama siūlymų. Daug ir labai nuoširdžiai į talką atėjo Vilniaus Arkikatedros vargonininkas muz. Bernardas Vasiliauskas.
Ir taip po truputį derinom, kad šventėje skambėtų ir tradicinės, ir naujos giesmės, giedotų ir choras, ir visi dalyviai. Atrinkus visas giesmes, sąrašas buvo pateiktas ir vėl išnagrinėtas prel. E. Putrimo, vėliau pristatytas viso organizacinio komiteto nariams.
Nuo kada chorai pradėjo ruoštis spalio 9 d. Mišioms? Ar buvo kokie nors ypatingi iššūkiai, ypač turint omenyje, kad chorai toli vienas nuo kito?
– Visų giesmių natos buvo pristatytos pakviestų chorų vadovams vasario mėnesį, kuomet visi kibo į darbą. Choristai visas giesmes buvo daugmaž išmokę prieš išsiskirstant vasaros atostogoms. Dabar teks giesmes prisiminti, prie jų dar padirbėti, jų atlikimą patobulinti ir ruoštis į kelionę Vašingtono link.
Kai chorai gyvena skirtinguose miestuose, tuolab, kad kiekvienas vadovas kiek skirtingai interpretuoja kūrinius, būna sudėtinga susirinkus kartu per trumpą laiką viską suderinti. O priprasti prie didžiulės Bazilikos erdvės bei akustikos, ir prie didingų vargonų yra būtina. Vašingtone bus mažai laiko bendroms repeticijoms ypač pačioje Bazilikoje, nes savaitgaliais laikoma labai daug Mišių. Todėl turime atvykti giesmes išmokę kiek įmanoma labiau vienodai. Tuo tikslu buvo paruošti giesmių įrašai, kurių choristai nuolat klausosi! Moterų balsus įrašė Kristina Kliorytė, o vyrų – Martynas Matutis. Prie įrašų dar prisidėjo Aleksandras Stankevičius ir aš pati.
Ar Mišiose dalyvaujantys išgirs kokios nors sakralinės muzikos, kuri jiems bus neįprasta? Kurių lietuvių kompozitorių muziką girdėsime?
– Bus giesmių, kurias Mišių dalyviai pirmąkart girdės. Tikiuosi, jiems bus gera jų klausytis. Bet tuo pačiu noriu priminti, kad vietomis jie bus kviečiami giedoti kartu. Kad galėtų geriau įsijungti bus išspausdintas jubiliejinis leidinėlis, kuriame bus giesmių žodžiai ir natos.
Skambės kompozitorių Leonido Abario, Jono Dambrausko, Jono Govėdo, Ritos Čyvaitės-Kliorienės, Česlovo Sasnausko giesmės. Bus giedami net 5 Leonido Abario kūriniai: prieš Mišias – jo parašyta penkių dalių Magnificat, o Mišių metu – Viešpatie, pasigailėk ir Garbė Dievui Aukštybėse, Aleliuja prieš Evangeliją, Leiski būti man arti (parašyta a.a. Fausto Strolios atminimui). Leonidas Abaris yra vienas iš išeivijos lietuvių mėgstamiausių kompozitorių. Jo kūriniai įdomiai parašyti, visi skirtingi ir labai prieinami.
Šioms Mišioms sukurta giesmė Šiluvos Marijai. Paaiškinkite, kaip ta giesmė gimė ir kada ji bus giedama.
– Būdami Lietuvos, Marijos žemės, vaikai ir švenčiant tokią ypatingą šventę pagalvojome, kad būtų prasminga sukurti specialią giesmę skirtą šiai šventei. Pasitarę su savo kolege Nijole Benotiene, abi stengėmės tai įvykdyti. Mišioms pasibaigus, dvasininkų eisena eis į Šiluvos koplyčią, kuomet ši giesmė bus giedama visų žmonių. Giesmė buvo rašoma, kad žodžiai ir melodija būtų nesudėtingi. Bus išspausdintos natos, ir visi žmonės galės prisidėti savo balsais.
ŠVENTA MERGELE, ŠILUVOS MARIJA
Šventa Mergele, Šiluvos Marija,
Atėjusi į žemę pravirkai.
Glėby laikydama dangaus galybę,
Stebuklo paslaptį vaikeliams palikai.
Šventa Mergele, Šiluvos Marija,
Sukvietusi į dvasinius namus.
Mūs širdis išpuošei dangaus lelijom,
Malda mes tiesiame į Šiluvą kelius.
Šventa Mergele, Šiluvos Marija,
Palikusi budėti virš laukų.
Lydėk į Viešpaties namus, Marija,
Brangiausia Motina ir Jėzaus, ir žmonių.
Nuoširdžiai kviečiu visus gausiai dalyvauti Šiluvos koplyčios 50-mečio jubiliejuje, pasigėrėti gražiosios Bazilikos erdvės diduma, pasiklausyti gražių giesmių, kurias bus paruošęs jungtinis choras, ir didingų vargonų skambesio, jungtis maldoje su tautiečiais ir būti šio istorinio įvykio dalimi. Tai bus sielai tikras penas, širdžiai džiaugsmas!
Kalbėjosi Viktoras Nakas
