• Phone:
  • 905-275-4672

Su 150-uoju gimtadieniu, Kanada!

0

Ką žinai apie valstybę, kurioje mes gyvename? Prieš 150 metų sukurta valstybė, kurioje dabar gyvena maždaug 200 tautybių žmonės (iš jų 46,690 Kanadoje save laiko lietuviais, 2006 m. surašymo duomenimis; 2011 m. duomenimis, Ontario gyveno 29,315 lietuvių). Kanada išaugino žymių sportininkų, daktarų, tyrinėtojų, aktorių, muzikų, švietėjų, kurie palengvino gyvenimą ir Kanadoje, ir pasaulyje savo gerais darbais, sugebėjimais, išradimais, kūrė šalies tradicijas. Jų, skaičiuojamų šimtais, visų surašyti negalime ir pateikiame tik keletą:

Kanada – datos ir įvykiai:

▪ 1867 m. liepos 1d. sudaroma Kanados Dominija, suvienijus Ontario, Kvebeko, New Brunswick, Nova Scotia provincijas. Seras John Macdonald – pirmasis Kanados ministeris pirmininkas.

▪ 1880 m. birželio 24 d. Kanados Prancūzų kongrese pirmą kartą nuskamba O Canada, tapusi valstybės himnu. 

▪ 1885 m. Donald A.Smith (Lordas Strathona) vairavo paskutinę geležinkelio atkarpą Britų Kolumbijoje, atidarydamas Kanados Vakarų geležinkelį (Pacific Railway)

▪ 1964 m. gruodžio 15 d. Kanados parlamentas patvirtina naują valstybės vėliavą – raudoną klevo lapą tarp dviejų raudonų stulpų. 

▪ JAV du kartus kariavo su Kanada – 1775 ir 1812 metais, ir abu kartus JAV pralaimėjo.

Pirmieji kanadiečiai – Nobelio premijos laureatai

1922 m. Leonard Thompson, keturiolikos metų paauglys, buvo pirmas žmogus, kuriam buvo suleista insulino, ir taip cukraligė (diabetas) buvo išmokta kontroliuoti. Frederick Grant Banting, Toronto universiteto medicinos mokslininkas, gydytojas, dailininkas, ir škotas dr. John James Rickard Macleod 1923 m. buvo apdovanoti Nobelio premija už insulino atradimą. F. G. Banting, apdovanojimą gavęs, kai jam buvo 32 metai, juo pasidalijo su bendradarbiu dr. Charles Best.

Terry Fox įkvėpė visą pasaulį

Terry Fox, atletas, humanitaras, aktyvus kovotojas su vėžiu, dėl ligos netekęs vienos kojos, 143 dienas bėgo ir ėjo maratoną, norėdamas atkreipti pasaulio dėmesį į vėžio susirgimus. Jo įkvėpti žmonės dabar maratonus bėga visame pasaulyje. Jie surinko $700 mln. vėžio tyrimams. 

“Walkie-Talkie” išradimas

1933 m. šiaurės Britų Kolumbijoje geologas D. L. Hings kartą pasiklydo miške ir neturėjo jokio ryšio su kitais. Radijo imtuvai tuomet buvo beveik kambario dydžio, tad jis nutarė sukurti mažus nešiojamus siųstuvą ir imtuvą, kurie veiktų per atstumą, būtų nešami rankoje ir jais bendrauti galėtų du žmonės. Jis kreipėsi į Kanados saugumo departamentą, pasiūlydamas savo išradimą, kurį išbandę kareiviai tikrai džiaugėsi, nes galėjo vaikščioti ir kalbėti (todėl jie pavadinti walkies-talkies).

Popierius iš medienos

2000 metų buvo rašoma ant popieriaus, pagaminto iš medvilnės. XIX š. viduryje buvo leidžiama daug laikraščių, ir medvilnės popieriui nebeužteko. Charles Fenerty, Nova Scotia poetas, žiemomis dirbdavo šeimos lentpjūvėje Halifakse. Jis sukaupė medienos atliekų, jas sumalė, ir, pasinaudojęs tokiais pačiais popieriaus gamybos būdais kaip ir iš medvilnės, pagamino popierių, ant kurio lapo 1844 m. parašė laišką, pranešdamas apie savo išradimą.

Šarminė baterija

Pontypool, Ontario, gimęs ir baigęs Toronto universitetą chemijos inžinierius Lewis Urry, 1950 m. sugalvojo, kaip prailginti baterijos veikimo laiką. Jis išrado šarminę (alkaline) bateriją, panaudojęs cinko miltelių, ir išbandė ją žaisline mašina. Šios baterijos palengvino gyvenimą milijonams žmonių pasaulyje.

Sukonstravo pirmąjį sniego pūtiklį

Kvebeko išradėjas Arthur Sicard, supykęs, kad pienas iš ūkio, kuriame jis gyveno, žiemą laiku nepasiekia turgaus ir sugyžta dėl to, kad pravažiuoti negalima dėl sniego, 1924 m., išleidęs $40,000, sukonstravo pirmąjį sniego pūtiklį, jį išbandė Montrealio gatvėse, o 1925 m. užpatentavo kaip ‟Sicard Snow Remover Snowblower”. 1927 m. jis pardavė pirmąjį sniego pūtiklį už $13,000.

Sukūrė širdies stimuliatorių

Brandon, Manitoboje, gimęs ir baigęs Toronto universitetą dr. Wilfred Bigelow sugalvojo, kaip širdžiai sugrąžinti ritmą, įdedant širdies stimuliatorių (Cardiac Pacemaker), o elektros inžinierius John Alexander Hopps, mokslus baigęs Manitobos universitete, 1950 m. jį sukūrė. Tik jis buvo labai didelis, beveik kaip šaldytuvas, tačiau, vystantis mokslui, buvo sumažintas tiek, kad dabar gali tilpti žmogaus krūtinėje ir saugoti širdies ritmą dešimtmečius. Praėjus 30 metų po išradimo, A. Hopps pačiam prireikė jo paties išradimo.

Parengė R. Žemaitytė-De Iuliis

Share.

About Author

Comments are closed.