Lapkričio 2-osios popietę daugiau kaip 300 Toronto ir jo apylinkių lietuvių tapo pačiais pirmaisiais Martyno Starkaus naujojo dokumentinio filmo “Mulai” žiūrovais Toronto Kingsway kino teatre. Premjeroje dalyvavo autorius, taip pat vienas iš šio filmo veikėjų prelatas E.Putrimas, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams.
Filmo Mulai reklaminis plakatas
Starkaus ilgametražis dokumentinis filmas „Mulas“ – pasakojimas apie tris Pietų Amerikos kalėjimuose už narkotikų kontrabandą įkalintus lietuvius. Mulai – tai žmonės, už palyginti, nedidelį atlyginimą sutinkantys gabenti narkotines medžiagas, dažniausia – iš Pietų Amerikos ar Afrikos į Europą. Istorijos panašios – užkalbinti nepažįstamų ar menkai pažįstamų žmonių, susigundę galimybe „lengvai“ užsidirbti keletą tūkstančių eurų, apsimetę turistais, jie keliauja į narkotikų gamyba garsėjančias šalis.Ten gauna „prekę“, kurią nurodytu skrydžiu turi pervežti į Londoną, Madridą ar Amsterdamą. Deja, jų kelionė dažniausiai baigiasi kalėjimu Peru, Venesuelos, Uraugvajaus ir kitų Pietų Amerikos valstybių kalėjimuose. Atskirti nuo savo šeimų, pasmerkti sunkiam išgyvenimui, neretai – smurtui, vienatvei, jie moka didelę kainą už akimirkos silpnybę. Nesmerkdami savo veikėjų, sutikusių papasakoti savo istorijas, filmo kūrėjai labai taktiškai ir jautriai kartu su jiems talkinusiu ir kalinius nuolat lankančiu lietuvių kunigu iš Kanados, prel. Edmundu Putrimu atkuria tą silpnumo ar lengvabūdiško pasitikėjimo akimirką padarytą sprendimą, kuris tris vilčių ir gyvenimo planų kupinus žmones nubloškė į patį gyvenimo dugną. Filmas “Mulai” yra įspėjimas, kad lengvo praturtėjimo galimybė gali sugriauti ir sugriauna žmonių gyvenimus. Jų žiniomis, daugiau kaip 3 dešimtys, o gal ir daugiau, lietuvių už narkotikų gabenimą yra įkalinti P. Amerikos kalėjimuose.
Kino salėje (iš k.): prel. E.Putrimas, svečias, Martynas Starkus, kino filmo “Mulai”autorius
Lapkričio 4-osios popietę Toronto Lietuvių Namuose buvo parodytas antrasis Martyno Starkaus ir Jono Banio dokumentinis filmas “Karas 2020. Rusijos informacinė agresija” pristatyme dalyvavo ir jo kūrėjas Martynas Starkus, po filmo atsakęs į žiūrovų klausimus.
Filmo reklaminis plakatas, stop kadrai iš kino filmo “Karas 2020.Rusijos informacinė agresija”
M. Starkaus filmas, sukurtas prie trejetą metų, pripažintas geriausiuoju 2016 metų dokumentiniu filmu, pasakojantis apie Rusijos propagandos fabriką ir jo tikslus, nepraradęs savo svarbos ir šiandien. Filme nuosekliai atskleidžiama, kokių tikslų Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse siekia ir kokiais būdais veikia pasaulį apraizgiusi Kremliaus dezinformacijos mašina. Rusijos propagandos užkulisius atskleidžia dar neseniai čia dirbę žmonės: slapto interneto komentatorių fabriko darbuotoja, buvusi pasaulinio ruporo „Russia Today“ žurnalistė, Rusijos prezidentui tiesiogiai dirbančio strateginių tyrimų instituto žinovas. Filmo filmo kūrėjams pavyko pasikalbėti su nužudytojo Rusijos opozicijos vadovo Boriso Nemcovo dukra Žana. Ji įspėja, kad Kremlius Rusijoje ir už jos ribų sąmoningai kursto priešiškumą ir nepasitikėjimą ne tik kitaip manančių bendrapiliečių, bet ir kaimyninių valstybių gyventojų atžvilgiu. Nuo informacini ų diversijų JAV teritorijoje iki atviro kurstymo žudyti, nuo sistemingo istorijos klastojimo iki tautinių mažumų jaunimo ruošimo ginkluotam smurtui –tokia Rusijos propagandos malūno veikla. Filmo „Karas 2020-ieji. Rusijos informacinė agresija“ kadrai iškalbingai atskleidžia kaip Kremliaus propagandos mašina okupuoja Baltijos valstybių ir kitų šalių informacinę erdvę, atrasdami pagalbininkų vietose. Tai rimtas įspėjimas ir raginimas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybėms būti budrioms, ieškoti būdų kaip užkirsti kelią melagingai ir agresyviai informacijai bei jos klastotėms. Filmas įgarsintas ir rusų bei anglų kalbomis, jį galima pamatyti “YouTube”.
