In memoriam
A.a. Jonas Slivinskas (1945 – 2020)
“Gyvenimas kaip saulė. Jis nušvinta mažyčiu spindulėliu vaiko veidelyje. Kaip saulė, jis paaugęs kyla į aukštybes; subrendęs kuria apie save gyvybę ir grožį. Ilgainiui, kaip saulė, jis ima leistis žemyn ir galop, švystelėjęs paskutinį kartą, pasitraukia nuo žemės, eidamas šviesti kitiems pasauliams”…
Prel. Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas
Tokios viltingos mintys paguodžia, kai išeina brangus žmogus. Į paskutinę kelionę vasario viduryje palydėjome mums labai mielą, garbingą lietuvį – vyrą, tėvą, senelį, brolį – a.a. Joną Slivinską.
Susipažinome su Juo, kai atsikėlėme gyventi į lietuvių pensininkų namus Toronte”Vilniaus rūmai”. Neilgai teko su a.a. Jonu bičiuliautis, bet per tuos penkerius metus vis laukdavome apsilankant pas mus. Bendrauti su Juo buvo tarsi skaityti gerą, įdomią knygą. Pasakodavo įdomiai, su humoru, apie ankstyvą vaikystę tėvų namuose su sesute ir broliu. Tėvai, po karo pasitraukę į Kanadą, sunkiai gyveno, kūrėsi, daug dirbo, o mažąjį Jonuką globojo, mylėjo, auklėjo kaiminystėje gyvenusios dvi seserys anglės, neturėjusios savo vaikų. Jos skatino siekti mokslo, baudė už vaikiškas išdaigas. Iš jų Jonas gavo daug gyvenimo pamokų ir materialinės paramos mokslui. Žaismingai pasakodavo apie jaunystę, studijų metus, draugystę ir meilę sutiktai savo gyvenimo draugei Rosemary. Džiaugdamasis ir didžiuodamasis pasakojo apie tris savo dukras, jų šeimas, vaikaičius. Su juo aptardavome visus gyvenimo klausimus, gaudavome išmintingų patarimų. Apie 20 darbo metu, sveikatos Jonas atidavė ”Vilniaus rūmams”: juos gražino, puoselėjo tautiškumą, lietuvybę, gyventojų bendrystę. Iš savo asmeninių lėšų nesiskelbdamas šelpė ne vieną gyventoją, kuriam buvo reikalinga parama, rėmė “Dainos” chorą. Buvo paukojęs nemažą sumą pinigų “Vilniaus rūmų” statybai. Jo gyvenimo credo buvo 10 Dievo įsakymų, kurie kabojo jo darbo vietoje: gyvenkime, jais vadovaudamiesi, ir žemėje bus rojus.
Dėl skaudžios a.a. Jono netekties reiškiame nuoširdžią užuojautą žmonai, dukroms ir jų šeimoms, seseriai. Dėkojame Dievui ir likimui, kad mums teko garbė ir laimė pažinti jautrios širdies, plačios erudicijos, išmintingą, dorą žmogų daktarą Joną Slivinską.
Ilsėkis ramybeje ir šviesk kitiems pasauliams, brangus Jonai!
Su liūdesiu, pagarba ir meile,
Irena, Faustas Žilinskai
