Nedidelė Otavos lietuvių bendruomenė, tačiau savo gyvybingumą stengiasi išlaikyti ir nepasiduoda nutautėjimo bangai, taip negailestingai mažinančiai kitus Kanados lietuvių telkinius. Savo parapijos neturinti Otavos lietuvių bendruomenė šalia kitų organizacijų sugeba išlaikyti chorą. Tegul šis choras narių skaičiumi prilygsta ansambliui, tačiau veikia jau ne vienerius metus ir yra dalyvavęs paskutinėse 3-jose išeivijos dainų šventėse. Šiam chorui vadovauja Adrija McVicar, su kuria apie pasirengimą būsimai šventei kalbėjosi muz. Nijolė Benotienė.
Adrija McVicar gimė Niujorke, muziką (pianiną ir dainavimą) studijavo Montrealyje – Conservatoire de musique Sainte-Croix, Manhattan muzikos mokykloje (Niujorke) ir Carleton universitete Otavoje, kurį baigė 2000 metais bakalauro laipsniu. Adrija dirbo meno srityje – pelno nesiekiančiose meno organizacijose, kuriose buvo atsakinga už meno programas, renginių planavimą, lėšų rinkimą ir savanorių koordinavimą. Nuo 2010 metų, pradėjusi dirbti Otavos mieste meną remiančioje organizacijoje, Adrija yra atsakinga už lėšų paskirstymą/finansavimą muzikos srityje. O laisvalaikis skirtas dainai ir muzikai.
Otavos chorui „Arija” daugelį metų vadovavo Loretta Lukšaitė-Cassidy. Kada Jūs perėmėte vadovavimą chorui, kiek jame dainininkų?
– Otavos choro „Arija” vadove tapau šiais metais – man tai didelė garbė. Chore dainuoju nuo 2009 metų ir esu dalyvavusi 2010-tais metais Dainų šventėje Toronte, 2015-taisiais Dainų šventėje Čikagoje. Mūsų choras nedidelis, jo narių skaičius irgi keičiasi, priklausomai nuo dalyvaujančių galimybių. Šiais metais repeticijose dalyvauja tik 6 dainininkai: 4 sopranai ir 2 altai. Esame labai dėkingi buvusiai vadovei Lorettai Cassidy, kuri akompanuoja pianinu repeticijų metu.
Kaip sekasi ruošti Kanados lietuvių dienų choro repertuarą? Ar viską mokate atmintinai, kiek dainų dar liko išmokti? Kurias dainas choristai mieliausiai dainuoja?
– „Arijos” choristai ruošiasi labai atsakingai ir stengiasi išmokti visas šventės dainas. Kai kuriuos kūrinius mes jau mokame iš anksčiau, nes dalyvavome dainų šventėse ir esame dainavę, tačiau, deja, mūsų yra labai mažai, tad kiekvienas turime mokėti savo partijas labai gerai. Reikia pagalvoti, kuri daina labiausiai patinka. Tai turbūt Žmonės ant kalnų – ši daina susilaukia ir
daugiausia meilės, ir kritikos žodžių.
Atvykstame į Jūsų miestą, į Kanados sostinę, švęsti ne tik Kanados 150-tojo gimtadienio, bet ir mūsų visų lietuvių buvimą šiame krašte. Ar ruošiatės mus sutikti, apkabinti, ar džiaugiatės, kad visi būsime kartu, trumpam sukurdami mažą Lietuvėlę Kanados žemėje?
– Labai džiaugiamės galimybe dalyvauti Kanados 150-mečio šventėje ir, žinoma, labai laukiame visų atvykstančių į Otavą! Asmeniškai noriu pridurti, kad labai vertinu šią galimybę prisidėti prie Lietuvos kultūros ir paveldo palaikymo, išsaugojimo ir sklaidos Kanados sostinėje ir už jos ribų. Dainavimas ir koncertai yra labai artima ir brangu mano širdžiai, ir aš patiriu didelį pasitenkinimą tiek dainuodama, tiek vadovaudama chorui “Arija”.
Ačiū Adrijai ir jos dainininkėms už meilę lietuviškai dainai. Ir mes skaičiuojame dienas iki smagios kelionės į Kanados sostinę, į visų kanadiečių šventę, į gimtadienį valstybės, tapusios namais milijonams išeivių ir iki šiol vis esančios išsvajota šalimi, į kurią nesibaigia ieškančių geresnės ateities žmonių srautas.
Su 150-tuoju gimtadieniu, Kanada! Iki smagaus susitikimo Otavoje, mieli tautiečiai.
Nijolė Benotienė
