Vasario 6-7 d. d. Toronte, vykstant LR ambasados konsulinei misijai, lankėsi ir naujasis Lietuvos ambasadorius Kanadoje Darius Skusevičius su žmona Dorota. Ambasadorius aplankė Toronto lietuvių Maironio šeštadieninę mokyklą, susipažino su Kanados lietuvių muziejaus-archyvo veikla, susitiko su lietuvių bendruomenės atstovais. Tarp susitikimų atrado laiko ir pokalbiui su TŽ apie pirmuosius darbo mėnesius Kanadoje.
Jau pora mėnesių kaip atvykote į Otavą ir buvote pristatytas Kanados vyriausybei ir diplomatiniam korpusui. Kokia nuotaika pradedate savo tarnybą Kanadoje?
Amb. D.Skusevičius: – Pirmiausia, noriu padėkoti už tokią galimybę pasikalbėti, pasidalinti savo įspūdžiais. Atvykau į Kanadą gruodžio 3, gruodžio 18 dieną buvau pristatytas oficialiai ir pasinėriau į visus darbus. Tiesa, netrukus prasidėjo šventinės savaitės, toje aplinkoje buvo daug renginių, susitikimų, ten ir vyko pirmosios pažintys.
Metų pabaigoje buvo ir kitų darbų pačioje ambasadoje: ataskaitos, darbo planai ateičiai, kiti kasdieniniai reikalai. Oras buvo puikus, mes mėgstame žiemą ir sniegą, taigi, Kanadoje, jos sostinėje Otavoje, jaučiamės puikiai.
Pirmieji mėnesiai, kaip rodo Jūsų Twitter pranešimai, gana darbingi, gausu susitikimų tiek diplomatų bendrijoje, tiek ir kitose Kanados institucijose?
Amb. D.Skusevičius: – Taip, susitikimų daug, nes kai pradedi dirbti naujoje vietoje, turi susikurti informacijos ir ryšių tinklą, atsižvelgiant į siektinus tikslus, galimą naudą ir paramą Lietuvai. Žinoma, pačios pirmosios ir labai svarbios pažintys su Lietuvos kaimyninių valstybių atstovais Lenkijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos diplomatais. Mus sieja labai daug bendrų dalykų, tad susitarėme bendradarbiauti. Per šį laikotarpį pavyko pabendrauti su Kanados gen. gubernatore Julie Payette, Kanados ministru pirmininku Justin Trudeau, ministerio pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland, užsienio reikalų ministeriu Francois-Phillippe Champagne, parlamento nariais, kitais Kanados pareigūnais. Taip pat aktyviai siekiau užmegzti ryšius su Kanados akademine bendruomene, užsienio politikos ekspertais, smegenų centrų (Think-tanks) atstovais. Per šiuos du mėnesius svarbiausia buvo prisistatyti, užmegzti ryšius, pristatyti Lietuvos aktualijas bei parodyti, kad esame atviri visoms galimybėms ir pasiūlymams ir bendradarbiavimui.
Ar jau išryškėjo pačios svarbiausios veiklos sritys, kurioms jums, kaip Lietuvos valstybės patikėtiniui, tektų skirti daugiausia dėmesio?
Amb.D.Skusevičius: – Lietuvos ir Kanados santykiai yra labai geri, bet visada galima juos plėsti ir stiprinti, atrasti naujų galimybių artimesnei partnerystei. O jų tikrai dar yra – tai aktyvesni dvipusiai ryšiai tarp valstybės pareigūnų, parlamentarų, keitimasis delegacijomis. Manau, kad svarbiausias darbas šiuo metu bus didinti Lietuvos žinomumą Kanadoje ir pristatyti Kanados galimybes Lietuvoje. Reikia daugiau pristatymų, viešo kalbėjimo apie tai, ką Lietuva yra pasiekusi per 30 nepriklausomybės metų, parodyti abipusę bendradarbiavimo naudą ir perspektyvas.
Europos sąjungos ir Kanados prekybos sutartis – CETA (Canadian – EU Comprehensive Economic and Trade Agreement) yra dar viena galimybė bendradarbiavimui plėsti. Žinoma, negalime tikėtis kažkokios didelės permainos iš esmės dėl didelių nuotolių ir esamų prekybos apimčių, bet ši sutartis padės atrasti, kuo Lietuvos prekybininkai gali sudominti Kanadą, nes ji leidžia palankiomis sąlygomis, be tam tikrų barjerų, plėsti abipusius prekybos mainus. Kol kas CETA galimybėmis naudojasi minimaliai, bet, manau, su laiku procesai įsibėgės ir mes pajusime šios sutarties naudą.
Kultūrinės diplomatijos srityje, šalia Lietuvos nepriklausomybei skirtų renginių, šiemet planuojame minėti keletą svarbių sukakčių. Kaip žinome, Lietuva mini žydų išminčiaus, litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines ir žydų istorijos metus. 2020-ieji Lietuvoje paskelbti ir japonų diplomato, Lietuvoje II Pasaulinio karo metais gelbėjusio žydus Chiune Sughikaros metais. Kartu bus minima ir šio japonų diplomato gimimo 120-oji sukaktis. Apie šias sukaktis jau kelbėjausi su Izraelio bei Japonijos atstovais, planuojame su jais bendrus renginius.
Baltijos valstybių atstovai ir bendruomenės Kanadoje visada glaudžiai bendradarbiavo, gindamos politinius savo valstybių reikalus ir čia esančių bendruomenių interesus. Ar teko susipažinti su kaimyninių Lietuvos valstybių diplomatais?
Amb.D.Skusevičius: – Kaip minėjau, susipažinau su Baltijos valstybių atstovais, suradome bendrą kalbą ir bendrus galimus planus ateičiai. Estijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos ambasadoriai yra nuolatiniai ir labai svarbūs partneriai diplomatiniame darbe, tai pirminė atrama, siekiant įgyventi užsibrėžtus tikslus. Pavyzdžiui, jau šią vasarą galvojame apie bendrus renginius minint birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną. Manau, bendrų planų ir renginių atsiras ir daugiau.
Kanadoje mes neturime kultūros atašė, atskiri atlikėjai ar meno kolektyvai atvyksta per asmeninius kvietimus. Ar nežadama turėti atstovo arba bent pasitelkti Niujorke reziduojančią kultūros atašė, kad Kanadoje būtų pristatomi Lietuvos meno ir kultūros pasiekimai?
Amb. D.Skusevičius: – Mintis turėti kultūros atašė Kanadoje yra verta dėmesio, bet galvojant apie mūsų valstybės galimybes ir išteklius, vargu, ar šiuo metu įgyvendinama. Ambasada labai norėtų turėti ir komercijos atašė, bet žinant Lietuvos prekybos apimtis ir galimybes Kanadoje, turbūt, ne visai įgyvendinamas ir pragmatiškas sprendimas. Šiuo metu kultūrines veiklas, kaip ir veiklą kitose srityse, planuojame įgyvendinti su ambasados komanda. Lankydamiesi Lietuvoje, skatinsime Lietuvos kultūros įstaigas ir ypač Kultūros ministeriją energingiau rūpintis Lietuvos kultūros pristatymu Kanadoje, skatinti tarpusavio ryšius. Stengsimės, kad Kanadoje būtų pristatoma ir Lietuvos kultūros sritis, lietuvių kūryba.
Jūsų oficialiame pristatyme dalyvavo ir Kanados lietuvių bendruomenės atstovai. Kokios paramos savo darbe tikitės iš bendruomenės, kaip ambasada gali padėti atsinaujinti jos veiklai?
Amb. D.Skusevičius: – Kanados lietuvių bendruomenė yra vertinama ir žinoma dėl savo nuoseklios paramos Lietuvai, nepripažįstant sovietinės okupacijos, siekiant atstatyti nepriklausomybę ir stiprinant jos atkurtą valstybingumą. Lietuva buvo, yra ir bus dėkinga Kanados lietuvių išeivijai. Mūsų, Lietuvos ambasados, užduotis čia, Kanadoje, turi dvipusį tikslą – rūpintis lietuviais, esančiais Kanadoje, ir padėti lietuviams Lietuvoje, ieškantiems ryšių Kanadoje. Čia esantiems, kaip ir šį savaitgalį Toronte, bus teikiamos reikalingos konsulinės paslaugos, informacija, palaikant ryšius su Lietuva. Prisipažinsiu, žinojau, kad Kanada didelė valstybė, bet tik čia atsidūręs supratau, kokia neaprėpiamai didžiulė ši šalis. Ambasados rankos daug trumpesnės nei atstumai, bus nelengva pasiekti visur esančius tautiečius. Todėl ir Vankuverio, ir Edmontono, ir Kalgario, Montrealio ir kitos bendruomenės turime susitelkti ir veikti kartu, išsaugant lietuvybę, tradicijas, padedant Lietuvai. Nei ambasada, nei kažkuri bendruomenė atskirai, po vieną, to padaryti nepajėgs – reikia būti visiems vieningiems. Džiaugiuosi, kad turime ir labai gerus pagalbininkus – Kanadoje dirba 4 Lietuvos garbės konsulai, tai labai svarbi parama ambasadai, taip pat turime stiprius ryšius su bendruomenėmis.
Naudojantis proga, norėčiau paraginti lietuvius Kanadoje palaikyti aktyvius ryšius su ambasada – esame atviri naujoms idėjoms, iniciatyvoms ir bendravimui.
Kuo dar, be tiesioginio darbo, užpildytas Jūsų laisvalaikis?
Amb.D.Skusevičius: – Turbūt, didžiausia mano laisvalaikio dalis jau nuo studentavimo laikų buvo skirta visuomeninei veiklai, savanoriavimui. Studijuodamas Vilniaus universitete, buvau studentų savivaldos veikloje, studentų atstovybės prezidentu, per šią veiklą įsigijau daug pažinčių ir draugų. Štai ir dabar noriu paminėti man malonią staigmeną: lankydamasis Toronto lietuvių Maironio šeštadieninėje mokykloje visai netikėtai sutikau buvusią tos visuomeninės veiklos matematikos-informatikos fakultete bendramokslę ir bendražygę, čia, Toronte, moks
leivių tėvų komiteto pirmininkę. Visuomeninę veikla tęsiau ir toliau, teko dirbti jaunimo reikalų departamente, telkiant pasaulio lietuvių jaunimo organizacijas; iš viso šiai veiklai skirta gal 10 metų. Nuo 2013 metų perėjau į diplomatinį darbą, laisvalaikio ženkliai sumažėjo. Jį skiriu šeimai ir aktyviam laisvalaikiui. Su kolegomis ambasadoje kuriame naują tradiciją – kas kažkiek laiko vis organizuojam aktyvų laisvalaikį kartu. Kai turiu laiko, mane galima pamatyti bėgimo takuose, jau keletą metų užsiiminėju triatlonu. Per paskutinius trejus metus esu įveikęs Vilniaus, Kauno, Vienos, Berlyno, Niujorko, Eindhoveno, Valensijos maratonus, pernai įveikiau geležinio žmogaus (IronMan) ultra-triatloną Kopenhagoje (3.8 km plaukimas, 180 km dviračiu ir 42.2 km bėgimas). Šiemet su ambasados kolegomis pirmą kartą organizavome Sausio 13-osios pagarbos bėgimą Otavoje. Šiuo metu ruošiuosi gegužės mėnesį vyksiančiam Otavos maratonui.
Šalia ambasadoriaus pirmoji padėjėja ir palydovė į bet kurią paskyrimo vietą yra žmona. Otavoje kartu su ambasadoriumi buvo pristatyta ir Dorota Skusevičienė, kuri paprašyta papasakojo ir apie save.
Dorota Skusevičienė: – Mes su Dariumi susipažinome studentiškoje visuomeninėje veikloje Vilniaus universitete. Pagal išsilavinimą esu politikos mokslų magistrė, pradėjau darbinę karjerą viešajame sektoriuje dirbdama Europos parlamento nario padėjėja, dėsčiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, dirbau Vyriausybės kanceliarijoje. Galiausiai nusprendžiau, kad man artimesnis yra privatus sektorius ir pastaraisiais metais dirbau su startuoliais ir inovatyviomis įmonėmis. Tikiuosi, mano patirtis ir žinios šioje srityje pasitarnaus ir Kanadoje.
Ačiū už pokalbį, linkime sėkmės Klevo lapo šalyje.
Kalbėjosi Sigina Katkauskaitė
APIE AMBASADORIŲ
AMBASADORIUS DARIUS SKUSEVIČIUS gimė 1983 m. Vilniuje. Vilniaus universitete studijavo informatiką, vėliau verslo vadybą ir administravimą ISM vadybos ir ekonomikos universitete. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo institute politikos mokslų srityje pabaigė magistro studijas. 2006-2013 metais dirbo įvairiose valstybinėse įstaigose, nuo 2013 įvairiose pareigose – ministerio patarėju, viceministeriu – Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Be gimtosios lietuvių kalbos, moka anglų, rusų kalbas, gali bendrauti lenkų ir prancūzų kalbomis.
