Lauros Puterytės nuotykiai pabėgelių stovykloje Sudane

ADVERTISEMENT

Beveik tuo pačiu metu, kai prieš keletą savaičių Sudano nepriklausomybės penkmečio paminėjimo proga vėl įvyko susišaudymai, kitame pasaulio krašte, netoli Toronto, sutikau Laurą Puterytę. Ji – buvusi kruopšti Toronto Maironio mokyklos ir lituanistinių kursų mokinė, kuri namo, į Kanadą, parskrido tik savaitei, kad prasitęstų leidimą dirbti ir gyventi Etiopijoje, Kule karo pabėgėlių stovykloje, kur glaudžiasi pabėgėliai iš Pietų Sudano.

Nuo 2013 m. Pietų Sudane tęsiasi neramumai, vyksta karių susirėmimai. Pietų Sudanas nuo Sudano atsiskyrė po 2011 metų referendumo, kurio metu 98% gyventojų palaikė atskiros valstybės sukūrimą. Netrukus po to šalyje prasidėjo pilietinis karas tarp tautinių grupių. Karo metu žuvo mažiausiai 50,000 žmonių, daugiau kaip 2 mln. turėjo palikti namus, o 5 mln. atsidūrė ant bado slenksčio. Paskelbus paliaubas sutarta, kad S.Kiiras – prezidentas, o R.Macharas – viceprezidentas, tačiau tai nepadėjo sustabdyti smurto protrūkių, nuo kurių išvarginti sudaniečiai bėga iš savo šalies…

Apie tai rašo laikraščiai, rodo televizorių ekranai ir kalba radijas. Dažnas paklauso, pagaili gyventojų, bet ta nelaimė už tokių tolimų kilometrų, tad ir pamirštama gana… greitai, jeigu nesi tiesiogiai su ja susijęs.

laura
Laura Puterytė

– Dirbu organizacijoje MSF (Médecins Sans Frontières/Doctors Without Borders) – gydytojai, kuriems nėra sienų. Esu slaugė ir dirbu pabėgėlių stovykloje. Outreach Health Services (Informavimo sveikatos paslaugos) penkiuose sveikatos punktuose mokau ir darbui ruošiu slauges, – puikiai lietuviškai pasakoja Laura Puterytė, lietuvių kalbos, beje, mokiusis ir Lietuvoje. – Tai dviejų mėnesių misija. Aš jiems padėsiu, kol jie ras ką nors, kas ten galėtų dirbti po manęs. Aš dirbu ten, kur yra gana sunku žmonėms, nes tose stovyklose gyvena nuo karo pabėgę, visko netekę žmonės. Nelengva Pietų Sudano gyventojų padėtis, gyvenimas negerėja. Jie gauna maisto davinius, bet kartais maisto nepakanka. Suserga, ypač dabar, prasidėjus lietaus laikotarpiui, įvairiomis ligomis: maliarija, plaučių, kvėpavimo ligomis, būna žaizdoti. Jie gyvena tukul – mažuose apvaliuose namuose, kur labai mažai vietos. Sudano pabėgėliai gyvena vienas arti kito, o tai padidina užsikrėtimo ligomis ir ligų plitimo galimybę. Kadangi karai Pietų Sudane nenurimsta, laukiame daugiau pabėgėlių stovykloje.

MSF yra atsakinga už medicininę pagalbą Kule pabėgėlių stovykloje ir dirba kartu su ARRA – Etiopijos administracija, kuri sprendžia pabėgėlių ir sugrįžtančiųjų reikalus.

Džiaugiuosi, kad mes galime jiems padėti. Kai kurie pabėgėliai stovykloje gyvena jau porą metų.

Pernai Haityje aš gyvenau metus. Ten dirbau CRUO (Centre de Référence en Urgences Maternel) – Pagalbos centre motinoms, esant ypatingai sunkioms sąlygoms, Greitosios pagalbos akušerijos ligoninėje. Dabar dirbu Etiopijoje, o vėliau pasirinksiu kur nors kitur. Man labai patinka tai, ką darau, nes man patinka dirbti, esant sudėtingai ir vis kitokiai padėčiai, kai, žinau, galiu kam nors padėti, padaryti ką nors gera. Man patinka matyti, kaip bendruomenė gauna tiesioginį poveikį, tiesioginės pagalbos tuojau pat. Labai gera tai žinoti ir matyti, kad žmonės, kuriems padedi, tai labai vertina. Ir man įdomu. Visada mėgau keliauti į kitas šalis. Tai aš galiu dirbti ir būti kitur, – šypsosi Laura.

– Tai gal tada reikia keliauti į kokią nors šalį, kurioje ir šilta, ir patogumai geresni, ten dirbti ir po darbo gulėti po palmėmis prie vandens… – provokuoju buvusią Maironio mokyklos mokinę. – Aš negaliu gulėti po palmėmis paplūdimyje, – purto galvą medikė Laura Puterytė, savo misiją supratusi kaip pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia. – Pabėgėlių stovyklose dirba žmonės iš visur, nemažai – ir iš Kanados. Haityje teko susitikti ten dirbantį lietuvį… Man patinka važiuoti į kitus kraštus, matyti kitokį gyvenimą ir jį gyventi. Aš nenorėčiau visada būti toje pačioje vietoje, sakykim, Toronte. Grįžau čia trumpam – ir po Etiopijos čia viskas kažkaip keistai atrodo…

Ačiū už pokalbį, Laura. Sėkmės tau, pagelbėjant tiems, kuriems pagalba yra labiausiai reikalinga.

Kalbėjosi Rima Žemaitytė-De Iuliis