Mūsų skaitytojų vasara

Advertisement
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union

Nebe tokia ryški rugsėjo saulės šviesa, ilgėjantys vakarai ir ankstyvo rytmečio vėsa primena, kad  vasara jau artėja į pabaigą. Neįprasta ši vasara su visais pandemijos, karantino draudimais, su mūsų  nerimu ir abejonėmis, kaip išmokti saugiai gyventi su kaukėmis ir visais apribojimais. Daugelis  iš mūsų tokį saugų prieglobstį  nuo šių rūpesčių atradome gamtoje, keliaudami po artimas ar šiek tiek tolimesnes Kanados vietoves, ieškodami atgaivos prie ežerų. Kai kurie atsiliepė į mūsų kvietimą pasidalinti savo vasaros kelionių įspūdžiais ir nuotraukomis. 

Torontietei Genutei maloniausias poilsis Vasagoje, prie Georgian Bay ežero. „Man labai patinka vien tik sėdėti ir žiūrėti į vandenį – jis visada kitoks, keičiasi priklausomai nuo metų ar dienos laiko. Įspūdingiausias ežeras dabar, rudenėjant, kai besileidžianti saulė nušviečia vandens paviršių ir debesis – atsiranda tiek daug spalvų.“

Man ši vasara buvo ypatinga, – sako kita torontietė Ilona. – Dar niekada neturėjau tokios puikios progos, kaip šiemet, pabūti Kawartha ežerų krašte. Keli savaitgaliai prie Stoney ežero su draugais leido pamiršti visus gyvenimo dideliam mieste apribojimus Ir suvaržymus. Nepaprastai gaivus ežero vanduo, miškų ramybė, vakarinė tyla poilsiavietės verandoje – puikiausias poilsis. O rugpjūčio pabaigoje po lietaus miškas mums padovanojo savo gėrybių – samanomis ir drėgme kvepiančių grybų. Vienas iš jų – puffball (lietuviškai -pumpotaukšlis ar kukurdvelkis, red.pastaba) nustebino savo dydžiu ir forma. Vietiniai gyventojai patikino, kad jis valgomas, parsivežėme į Torontą, ragavome – neįprastas, bet malonus skonis“.

Iš kaimyninės JAV, Portlando, mums parašė Laurynas Misevičius:

“Aukštai kalnuose, absoliučiai natūralios gamtos prieglobstyje, o ne bažnyčioje ar kokiam nors kitam pastate pasijuntu arčiausiai Kūrėjo”, – taip kunigas Andrius Mamontovas kalbėjo savo pagrindinio veikėjo lūpomis 2008 m. filmo „Nereikalingi žmonės“ prologe. Žolinės proga arčiau dangaus apsilankėme Centriniame Oregone, kur su pora draugų lietuvių įkopėme į trečiąjį pagal dydį mūsų valstijoje South Sister kalną (10,363 pėdų – 3,16 km aukščio, didžiausią iš trijų „Seserų“). Trylika su puse valandos žygis su fantastiškais vaizdais ir pietumis ant „Pietinės Sesutės“, beskaitant lietuviškas naujienas iš „Draugo“ skilčių, nors, tiesa sakant, internetinis ryšys net tokiame aukštyje ir visiškai laukinės gamtos kampelyje buvo stebėtinai nepriekaištingas. Olimpinės dienos marškinėliai, gauti prabėgus Olimpinę mylią prieš pusantro mėn. su LTOK ir tautiečiais iš 32 pasaulio šalių, pasitarnavo visiems sutiktiesiems bendraminčiams klajokliams pasakojant apie mūsų Tėvynę Lietuvą,o į likusių metų programą vienbalsiai įsirašėme sekantį rimtesnį žygį: į kaimyninėje valstijoje Vašingtone esančią Šv. Elenos viršukalnę. Juk kaip mėgstamiausias mano jaunystės atlikėjas,rusų estrados klasikas V.Vysockis prieš 30 metų dainavo, …”geriau už kalnus gali būti tik kiti kalnai, ant kurių dar nebuvai!”.

G.Kobelskienės, I.Beres, L. Misevičiaus nuotraukose vasaros kelionių ir atostogų vaizdaiprie Kanados ežerų ir Oregono kalnuose: