Neprilygstamai kanklininkei Daivai Čičinskienei – ilgiausių metų!

Advertisement
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union
Resurrection Credit Union

Vilniaus Mokytojų namų svetainės salėje vasario mėn. 21d. Vilniaus Žemaičių kultūros draugija (VŽKD) suruošė teminį vakarą Piliakalnių ir tautinio kostiumo metai. 

Vakaro programoje buvo prof. Romualdo Grigo paskaita Piliakalnių kultūros atmintis, Danutės Keturakienės – Žemaičių kostiumas: spalvos ir ypatumai, o Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai” (vadovė Daiva Čičinskienė), paminėdami Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, atliko visų 5 Lietuvos regionų dainas. Dar tą vakarą buvo įteikiami Žemaičio pasai (nepaklausiau, ar nenusižengė įstatymams, nes Lietuva nepripažįsta dvigubos pilietybės) ir paminėti draugijos narių gimtadieniai. Visai vakaro programai labai puikiai vadovavo VŽKD pirmininkas Alvydas Strička, laisvai kalbėdamas dviem kalbomis: lietuvių ir žemaičių, ir čia nejuokauju, nes, nesupratusi kai kurių žodžių, turėjau klausti šalia sėdėjusios tikros žemaitės D. Čičinskienės paaiškinimo. 

D. Čičinskienė su grupe

Vakaras buvo ypatingas pateiktos medžiagos turtingumu, išskirtinėmis žemaitiškomis tradicijomis ir labai nuoširdus susirinkusių žmonių šypsenomis, bendru dainavimu, juokais ir išlaikytu orumu.

Liaudies kultūros centro dizainerė tekstilininkė Danutė Keturakienė įdomiai pristatė merginų, moterų ir vyro kostiumus, plačiau paaiškindama apie tautinius drabužius ir jų priedus: kostiumo medžiagos spalvą, tekintus gintarinius karolius, galvos apdangalus, apavą. Mano žodynas praturtėjo žodžiais rangė, kykas, sermėga, gūnia.

Profesorius Romualdas Grigas sužadino norą daugiau sužinoti ne tik apie piliakalnius, kurių Lietuvoje yra daugiau kaip 900, jų atsiradimą, bet ir visą Lietuvos istoriją, o “Kanklelių” atliktos dainos priminė Daivos Čičinskienės indėlį į Toronto lietuvių bendruomenės kultūrinį gyvenimą.

Daiva Čičinskienė, pakviesta Toronto kultūros veikėjų, pirmą kartą į Torontą atvyko 1994 metais. Ritos ir Juozo Karasiejų, Giedrės Paulionienės, Dalios Viskontienės ir Toronto lietuvių bendruomenės kviečiama, ji išeivijoje ėmėsi atgaivinti grojimą liaudies instrumentais, o ypač muzikavimą kanklėmis. D.Čičinskienė Lietuvoje surado kanklių meistrus, kuriems Toronto Maironio mokykla ir “Gintaro” ansamblis užsakė padaryti instrumentus, dar kitus instrumentus atvežė pati Daiva; ji pasirūpino ir kanklių muzikos repertuaru. Toronto lietuvių susibūrimuose skambėjo kanklių muzika, nes Daivos (o mes ja vadinome ir iki šiol vadiname Daivute) vadovaujami grojo visi: ir volungietės dainininkės su savo dukraitėmis, ir gintariečiai, subūrę liaudies instrumentų ansamblį, ir Maironio mokyklos mokinukai, įsigiję savo nuosavas kankles. Aš labai džiaugiuosi, kad jų tarpe buvo ir mano dvi dukros, ir aš pati. Daiva kad ir trumpos viešnagės metu ruošė ne tik atlikėjus, bet ir vadovus. Vėliau, atvykusi 1999 metais, toliau stiprino pradėtą skleistis kanklių muzikos mokymąsi.

Daivos Čičinskienės dėka iki šiol turime Prisikėlimo parapijos vaikų kanklių ansamblį, vadovaujamą buvusios Daivos mokinės Žibutės Janeliūnienės ir jos padėjėjos Aleksandros Valaitytės.

Nuotolis tarp Toronto ir Vilniaus didelis, tačiau ryšys tarp Toronto kultūros puoselėtojų ir Daivos Čičinskienės tęsiasi iki dabar. Ji randa laiko ir lėšų parūpinti mums naujai išleistų dainorėlių, giesmynų, puikiai supranta, kokiomis sąlygomis išeivijoje dar gyva lietuvių kalba, skamba chorai, sukasi kepurinės. Nuvažiavus į Vilnių, ji mielai rodo gražias miesto naujoves, o ypač džiaugiasi Vilniaus universitetu, kuriame dirbo net 39 metus, vadovaudama universiteto dainų ir šokių ansamblio orkestrui. Už liaudies muzikos puoselėjimą ir lietuvių muzikinės kultūros sklaidą 2012 metais prezidentūroje jai buvo įteiktas ordino “Už nuopelnus Lietuvai” medalis.

Netikėtai apsilankiusi gražiame Vilniaus Žemaičių kultūros draugijos renginyje, kuriame 80-to gimtadienio proga (šalia kitų sukaktuvininkų) ir buvo pasveikinta šios draugijos ilgametė narė Daiva Čičinskienė, jungiuosi prie jų nuoširdžių linkėjimų šiai nuostabiai pedagogei, liaudies dainos puoselėtojai, nenuilstamai dainų ir kanklių muzikos žinovei – “enciklopedijai”, ir viso Toronto lietuvių muzikų ir menininkų, šokėjų ir atlikėjų vardu siunčiame nuoširdžiausią ačiū ir ilgiausių metų mielai Daivutei!

Muz. Nijolė Benotienė,
Vilnius-Torontas