Neužmirštamos vasaros lietuvių stovyklose

ADVERTISEMENT

Kanados muziejaus-archyvo tinklalapyje lithuanian heritage.ca neseniai pristatytos dvi naujos virtualios parodos „Lietuvių vasaros stovyklos“ ir „Kanados įnašas Lietuvos kelyje į nepriklausomybę 1987-2004. Atspindžiai spaudoje“.

Prieš keletą savaičių tinklalapio skaitytojus prisiminti turiningą Kanados lietuvių vasaros stovyklų istoriją pakvietė archyvinių nuotraukų ir vaizdo įrašų paroda.

Kaip rašoma parodos pristatymo įžangoje, vasaros stovyklos Kanadoje gimė tik šiek tiek vėliau nei susibūrė Kanados lietuvių bendruomenė, pagausėjo ir sustiprėjo lietuviškos parapijos. Lietuviai, kurdami savo profesinius gyvenimus, šeimų gerovę, rūpinosi, kad vaikai pasibaigus mokslo metams galėtų pabūti kitoje aplinkoje su savo bendraamžiais, stiprintų savo tėvų kultūros tradicijų pažinimą, kalbą ir, pagaliau, pailsėtų gražioje gamtoje. Ne viena Kanados lietuvių karta prisimena savo vasaras lietuviškose stovyklose, buvę stovyklautojai po dešimties ar daugiau metų tapdavo talkininkais, vadovais, padėjėjais. Jie dabar į lietuvių vasaros stovyklą lydi savo vaikus ar vaikaičius.

Stop kadras iš parodos „Lietuvių vasaros stovyklos“ vaizdo įrašo

Jau įpusėjus praėjusio šimtmečio šeštajam dešimtmečiui vasarą lietuvių išeivių vaikus kviesdavo trys didesnės stovyklos Ontario provincijoje, Kvebeko provincijoje Laurentian kalnuose „Baltija“ ir anksčiau yra buvusių keletas kitų, mažesnių, Edmontone ir Kalgaryje (Albertos provincija), Vinipege (Manitoba). Kanados lietuvių muziejaus-archyvo skaitmeninė paroda ir pasakoja apie šių didžiausių ir ilgiausiai veikiančių stovyklų gyvenimą ir veiklą jų pirmaisiais gyvavimo dešimtmečiais. Muziejaus-archyvo talkininkas Aleksandras Valavičius praleido nemažai valandų, atnaujindamas ir pritaikydamas šiuolaikinėms vaizdo priemonėms muziejaus archyvuose saugomus senuosius dar juodai balto vaizdo ir garso įrašus, iš jų  sukūrė pasakojimą apie stovyklų veiklą – šventes ir kasdienybę. Paroda susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje supažindina su Toronto Tėvų pranciškonų vasaros stovykla, kuri tuomet, 1962-1963-iaisiais, dar vadinosi „Aušra“ (nuo 1982-ųjų Toronto Prisikėlimo parapijos jaunimo ir vaikų stovykla „Kretinga“). Čia, Lietuvą primenančioje Georgian Bay ežero miškingoje pakrantėje, ilsėjosi ir moksleiviško amžiaus vaikai, studentai ir jaunos šeimos. Šį pasakojimą pratęsia parodyta OMNI TV programos „Toli. Arti“ (2002) įrašai apie stovyklos gyvenimą, stovyklautojų įspūdžius. Kitas filmuotų vaizdų pasakojimas mus nukelia į Lietuvos kankinių parapijos Gerojo Ganytojo stovyklą Springhurst (1959-1974), kurioje vasarodavo šios parapijos vaikai, „Vyčio“ klubo sportininkai. Trečioji dalis skirta lietuvių skautų stovyklai „Romuva“, kurioje 1965 m.vasarą vyko vadovų ugdymo užsiėmimai.

Lietuviškose stovyklose per tuos dešimtmečius ilsėjosi šimtai lietuvių ir lietuvių kilmės vaikų ir iš P.Amerikos, JAV, kurie per keletą savaičių praturtindavo lietuvių kalbą naujais žodžiais ir dainomis. Neatskiriama stovyklų gyvenimo dalis buvo katalikiškojo ugdymo pamokos ir, negalima nepaminėti, draugystės, kuri, užsimezgusi tomis stovyklavimo dienomis, išlikdavo labai ilgam.

Ši paroda – tai puiki proga  šeimoms kartu prisiminti lietuviškų stovyklų išeivijoje istoriją. Vyresniesiems  turėtų būti smagu prisiminti savo jaunystės laikus, stovyklaujant ar savanoriaujant jose. Jaunimui, galbūt, pavyks atpažinti savo tėvų ar artimųjų veidus, pamatyti, kokius laiko išbandymus patyrė ir išlaikė gražiausios stovyklų tradicijos, kurias kasmet kuo nors praturtina  kiekviena stovyklautojų karta.

Vienas iš parodos „Lietuvių vasaros stovyklos” įrašų:

Romuva from Lithuanian Canadian Museum-Archi on Vimeo.