Pokalbis su balerina Jurgita Dronina: nepaaiškinama šokio trauka

ADVERTISEMENT

Jurgitos Droninos pirmasis vaidmuo Kanados valstybinio baleto trupėje – Hermionė britų choreografo Christopher Wheeldon spektaklyje Žiemos pasaka – pripažintas geriausiu Kanados teatro apdovanojimu „MyTheatre Award“ baleto kategorijoje. Vertinti 2015-ųjų darbai.

Jurgita Dronina, Kanados baleto prima balerina
Jurgita Dronina, Kanados baleto prima balerina

Kanadoje Jurgita gyvena ir dirba nuo praėjusių metų vasaros. Baigusi Vilniaus valstybinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, vėliau tobulino šokio įgūdžius kitose Europos baleto mokyklose. Jurgita Dronina šoko geriausiose Europos baleto trupėse, pagarsėjo kaip išraiškinga ir artistiška klasikinio baleto šokėja. Į Kanados Baletą, vadovaujamą Karen Kain, atvedė noras išbandyti ir šiuolaikinio baleto galimybes, ir šeiminės aplinkybės. Naujoji Kanados Baleto prima balerina nuo pirmojo spektaklio premjeros sulaukia tik gerų vertinimų. Kritikai ir žiūrovai gerai atsiliepia apie J. Droninos išraiškingą šokį ir gebėjimus suteikti vaidmeniui įvairių prasminių niuansų, pabrėžiamas stiliaus pojūtis, lengvumas ir muzikalumas, pasigėrėtina šokio technika ir elegancija. Prieš apdovanojimų iškilmes My Theatre žurnalistė Kelly Bedard kalbėjosi su Jurgita Dronina. Spausdiname šį pokalbį, išverstą į lietuvių kalbą.

Ar prisimeni savo patį pirmąjį baletą?
– Tai buvo Snieguolė ir Septyni nykštukai. Būtent šis spektaklis mane paskatino įsimylėti baletą. Ligi jo aš nežinojau, kad pasaulyje yra baletas.

Kas būtent paskatino iš visų kitų galimybių pasirinkti baletą?
– Man patiko, kad baleto šokis leido išsakyti ir parodyti savo jausmus be žodžių ir būti scenoje tuo, kuo aš noriu būti. Artistinės galimybės, labai dideli fizinio pasirengimo reikalavimai man irgi patinka. Nuo pat vaikystės aš buvau judri ir labai mėgau visokias varžybas.

Kurie atlikėjai jums daro didžiausią įspūdį?
– Tie, kurie savo vaidmenis kuria ir atlieka scenoje su ypatingu nuoširdumu. Atlikėjo sąžiningumas ir jautrumas scenoje visada man palieka didelį įspūdį. Nesvarbu, ar tai baletas, drama, opera ar muzika …Aš turiu pajusti, kokią žinią jie perduoda, tada menas veikia mane.

Kokie patys ryškiausi prisiminimai iš mokyklinių metų?
– Turiu atvirai prisipažinti, aš prisimenu nepaprastą reiklumą drausmei visose profesionaliose baleto mokyklose. Didžiulį paslėptą lenktyniavimą tarp kitų šokėjų ir labai įtemptas, varginančias treniruočių pamokas, supratus, kad tik valios jėga ir pasiryžimas gali tau atnešti sėkmę. Aš jausdavausi lyg būčiau labai griežtoje kariuomenėje. Bet visos šios pastangos atsimokėjo, kai pradėjau šokti profesionaliame balete.

Kokie mėgstamiausi spektakliai Kanados balete?
– Christopher Weeldon Žiemos pasaka (Winter Tale) ir ką tik įvykusi LA Sylphide premjera. Bet 2016/17 metų sezono planuose yra ir kitų labai įdomių baletų, kuriuose aš visada svajojau šokti. Tokia galimybė mane įkvepia, kelia norą dirbti.

Kuo Kanados baletas skiriasi nuo kitų valstybių trupių?
– Kol kas esu patyrusi, kad čia, Kanadoje, man leidžia būti tuo, kuo esu. Ir tai mane skatina atiduoti visą savo patirtį, laikytis darbo etikos ir drausmės kasdieninėse repeticijose, nes kompanija labai vertina tas išskirtines savybes, kurias turime kiekvienas iš mūsų. Tad galiu tvirtinti, kad gerai jaučiuosi, jausdama tokį įvertinimą ir pasitikėjimą, laisvę būti savimi. O jeigu jautiesi taip patogiai ir nevaržomai, tai padeda siekti pačių geriausių kūrybos rezultatų.

Kokius didžiausius sunkumus turi įveikti baleto šokėjas, norėdamas tapti geriausiu?
– Sunku išvardinti – tiek daug slenksčių reikia perlipti kasdien. Nė viena diena nebūna lengva. Ir mano pačios reikalavimai sau, kuriuos keliu kiekvieną dieną – nelengvai įvykdomi, bet kiekvienas mažas pasiekimas padeda geriau atlikti vaidmenį. Toks nuolatinis profesionalumo siekis – nelengvas, bet tik jis vėliau duoda rezultatus.

Kaip įvertintum savo atlikimo savitumą ir skirtumą nuo kitų šokėjų?
– Kaip ir žmonės, taip ir šokėjai – kiekvienas jau iš prigimties yra kitoks. Bet mūsų skirtingas vidinis pasaulis atsispindi šokyje, ir tai yra didžiausias kiekvieno atlikėjo patrauklumas. Netgi tą pačią šokio choreografiją ir judesius kiekvienas atkuriame savaip. Scenoje aš esu tokia, kokia esu, o kuo mano atlikimas gali patraukti dėmesį – tesprendžia žiūrovai.

Kiek svarbu balete šalia šokio vaidyba, rengiantis vaidmeniui, suprasti vaizduojamojo personažo charakterį ir istoriją?
– Kiekvienas žingsnis, kiekvienas galvos ar rankos judesys yra rengiamo vaidmens dalis. Tikslus vaidmens įkūnijimas man yra labai svarbus, bet norint pasiekti puikią išraiškos įtaigą, aš turiu meistriškai įvaldyti judėjimo laisvę ir lengvumą, kuris apgaulingai atrodo lengvas; tik tada galima siekti artistiškumo. Mano judesiai turi atspindėti šokamą charakterį. Taigi, viskas yra susiję – ir šokio technikos lygmuo, ir artistiškumas. Tai turi būti vieningas paveikslas, vaidyba ir šokis turi papildyti vienas kitą, kad kuriamas vaidmuo žiūrovus įtikintų.

Fizinis pasirengimas, spektaklių ir repeticijų tvarkaraštis – tai nelengva ir žiūrovams nematoma pusė. Kas yra sunkiausia baleto šokėjui?
– Nuolatinis nuovargis ir nuolatinės įtampos jausmas, neleidžiant sau atsipalaiduoti bent vienai dienai. Svarbu nesusižeisti, būti sveikam, kartu labai stipriam ir lieknam.

…kas yra geriausia ?
– Spektaklis. Po jo aš nenoriu palikti scenos, noriu ir toliau šokti šokti šokti… Šitokio nenumaldomo noro negaliu net paaiškinti – kodėl, tiesiog nepaaiškinama šokio trauka.

Ar turi dar norimų šokti baletų ar vaidmenų?
– Pasaulio balete dar yra daugybė vaidmenų, kurių aš nesu šokusi. Jau esu šokusi visus labiausiai žinomus klasikinius baletus. Bet kiekvieną sezoną aš atrandu naujus vaidmenis, kurie atveria naujas galimybes. Ir nesvarbu, ar tai klasikiniai, ar šiuolaikinio baleto spektaklis. Jau kitame sezone aš rengiuosi šokti Onegine.

Ar turi mėgstamiausią baletą ar baletmeisterį?
– Sunku išskirti kurį nors vieną, kiekvienas, su kuriuo teko dirbti, mokėjo man atskleisti daug naujų dalykų – judesį, vaidmens spalvą, šokio ritmą ar muzikinei frazei pritaikyti šokio žingsnius. Kiekvieną kartą aš atrandu naujų dalykų, kuriuos reikia išmokti.

Kas artimiausiuose planuose?
– Šoku ką tik įvykusioje LA Sylphide premjeroje ir netrukus prasidės repeticijos Guillaume Cote baletui Mažasis princas.