Praeitis ir dabartis – Pokalbis apie Kanados lietuvių muziejaus – archyvo veiklą

Irenos Ross pokalbis apie Kanados lietuvių muziejaus – archyvo istoriją ir veiklą su šio muziejaus dabartine administratore Danguole Juozapavičiūte-Breen.

Klausia: IR – Irena Ross
Atsako: DJB – Danguolė Juozapavičiūtė-Breen

IR – Kada buvo įsteigtas muziejus šiose jam skirtose patalpose?

DJB – Kanados lietuvių bendruomenė susirūpino Kanados lietuvių paveldu jau 1983 metais. Per KLB Krašto tarybos posėdį spalio mėnesį rezoliucija buvo priimta KLB Krašto valdybai organizuoti pastovų Kanados lietuvių archyvą. Nebuvo galima rasti atatinkamą vietą patalpinti archyvą. Anapilio sodyba planavo statyti naują priestatą ir pasiūlė jame įrengti archyvui patalpas. KLB Krašto valdyba šį siūlymą priėmė 1986 m. Prelatas dr. Pranas Gaida taip pat siūlė, kad į archyvo patalpas būtų įtraukta vieta eksponatams tuo įjungiant muziejų prie archyvo. Durys atsidarė Kanados lietuviams bei bendrai kanadiečių visuomenei 1989 m. rugsėjo 24 d.

IR – Koks Jūsų ryšys su muziejum?

DJB – Aš esu Kanados lietuvių muziejaus archyvo (KLMA) vedėja ir seku ilgametės vedėjos dr. Rasos Mažeikaitės, dr. Arūno Pabedinsko ir Rūtos Kličienės pėdsakom.

IR – Nuo kada pradėjote eiti šias pareigas?

DJB – Išėjus į ankstyvą pensiją, pasigedau reikšmingo darbo. 2013-ais pasisiūliau padėti muziejui-archyvui, ir pirmos pareigos buvo suruošti klausimyną apie muziejaus-archyvo ateitį. Gavus realistiškus ir teigiamus atsakymus paruošiau 5 metų strateginį planą ir sutikau pasilikti pastoviai. Šiuo metu su savanorių pagalba vykdau strateginį planą.

IR – Kokios Jūsų pareigų sąlygos – laiko užimtumas?

DJB – Oficialiai, dirbu 15 valandų savaitėje, bet yra tiek daug darbų su archyvine medžiaga, eksponatais ir ruošiant parodas, kad išeina dirbti „pilną laiką“.

IR – Kuriom dienom ir valandom muziejus prieinamas lankytojams?

DJB – Stengiamės pastoviai būti antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 10 v.r. iki 4 v.p.p. Žinoma, kai yra paroda, valandos keičiasi. Svarbiausia, norint susisiekti su mumis, galima skambint telefonu (905-361-0434) arba susirišt e-paštu (klma@primus.ca), ir susitiksim pagal susitarimą.

IR – Kam Jūs atsakinga ir kaip muziejus išsilaiko finansiškai?

DJB – Aš esu tiesioginiai atsakinga Kanados lietuvių bendruomenės valdybai. Finansinės paramos sulaukiam iš Kanados lietuvių fondo, lietuvių kredito kooperatyvų (Hamiltono “Talka”, Toronto Prisikėlimo ir Parama, ir Montrealio “Litas”), dosnių asmenų, kuriems Kanados lietuvių paveldas yra ypatingai svarbus, bei nuo parodų lankytojų. Kartais pavyksta gauti Ontario arba Kanados valdžios finansinės paramos specifiniams projektams. Kaip ir visoms kultūros paveldo institucijoms, nepastovi finansinė parama riboja mūsų numatytas galimybes. Visada laukiam aukotojų paramos.

IR – Apie Jus: gimusi Kanadoje. Kiek kalbų mokate?

DJB – Pirmoji kalba buvo lietuvių, o pradėjus mokyklą jau kalbėjau ir anglų. Studijavau prancūzų kalbą ir ispanų kalbą, bet retai tenka naudoti.

IR – Koks Jūsų mokslo bei profesinis profilis įgytas Kanadoje?

DJB – Baigiau Toronto universitetą bakalauro laipsniu (Honours BA) sociologijos srityje. Tęsiau studijas tam pačiame universitete ir įsigijau Magistro laipsnį bibliotekininkystės srityje (MLS). Baigus pradėjau dirbti akademinėje bibliotekoje (McMaster universitete Hamiltone), bet perėjau į investicijų kompanijos biblioteką ir nuo to laiko karjerą praleidau investicijų kompanijose arba banke. Daugiau negu puse karjeros praleidau management pozicijose ir baigiant buvau skyriaus viršininkė.

IR – Darbuojatės muziejuje, kur aukšto lygio lietuvių kalba būtina. Kaip pasiekėte tokį lietuvių kalbos lygį?

DJB – Čia tikrai padėka priklauso tėvams, kurie privertė mus kalbėti tiktai lietuviškai namuose. O studijų ir karjeros laikotarpiuose vis priklausiau lietuviškoms organizacijoms, ar tai Kanados lietuvių jaunimo sąjungai, ateitininkams ar „Volungės“ chorui. Prisipažinsiu, kad reikėjo daugiau dėmesio atkreipti lietuvių kalbai, kai pradėjau dirbti muziejuj-archyve. Bandau, kiek galiu, skaityti Tėviškės žiburius ir dabartinę Lietuvos spaudą, idant tobulint kalbą.

IR – Kas Jus paskatino įsijungti į šį muziejaus tebesitęsiančios veiklos darbą?

DJB – Svarbiausia priežastis yra susirūpinimas Kanados lietuvių paveldu – būtų labai gaila, jeigu mūsų lietuvių kilmės pėdsakai išnyktų.

IR – Kurie buvusios profesinės karjeros įgūdžiai Jums naudingi muziejaus darbuose?

DJB – Iki šiol svarbiausia yra supratimas informacijos organizavimu, projektų planavimas ir vykdymas, administracijos darbai, pav., kaip sustatyti strateginį planą, įvykdymas konkuruojančių prioritetų, marketingas ir paslaugų prioritetas (Service Orientation).

IR – Kokie Jūsų planai muziejaus artimajai ateičiai?

DJB – Šiuo metu dirbu kartu su Kanados estais, latviais ir Baltijos vokiečiais paruošti projektą Nuotraukos prabyla („Snapshot Stories“). Mes užrekorduosim 20 vyresnio amžiaus žmonių prisiminimus laikotarpio Lietuvoj, pabėgėlių keliuose ir pirmųjų žingsnių Kanadoje. Paroda numatyta vasario m. 2017 m. Jau pradėjom ruošos darbus įsteigti KLMA svetainės puslapį, kurį norėtumėm baigti iki šių metų galo. Taip pat pradėjom darbą skaitmeninti dokumentus, fotografijas ir filmas. Svarbiausia, gale spalio mėnesio kartu su Montrealio lietuviais ruošiama Montrealio lietuvių menininkų paroda. Retkarčiais randu laiko miegot…..

IR – Kokie iššūkiai susiję su muziejaus tvarkymo darbais?

DJB – Paskutiniais metais prieš man perimant pareigas, KLMA darbai daugiausia lietė archyvinės medžiagos organizavimu ir kitų svarbius vidaus reikalų darbais. Man atėjus, susidarė proga pakeisti kryptį ir pagal klausimyno pageidavimus rengti bendruomenę viliojančius įvykius. Iki šiol suruošėm 8 ekspozicijas. Lankytojų atsiliepimai puikiausi – daug pozityvių paskatinimų, idėjų bei pasiūlymų.