XVII Pietų Amerikos Lietuvių jaunimo suvažiavime Argentinoje

ADVERTISEMENT

Tai Kas Mus Vienija

 Vida Naudžiūnaitė, KLJS Pirmininkė

Š.m. sausio 30d iki vasario 2d net trys Kanados Lietuvių Jaunimo Sąjungos (KLJS) narės dalyvavo XVII Pietų Amerikos Lietuvių Jaunimo Suvažiavime (PALJS) Argentijoje. Aš kartu su Aida Valevičiūtė ir Skaidra Puodžiūnaitė pralaidom nuostabų laiką bendriaudamos su Pietų Amerikos lietuviais. Jame dalyvavo lietuviai iš Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos, vienas iš Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), viena iš Lietuvos ir mes trys kanadietės. Aplankėm Nemūno draugiją, Susivienijimą, Lietuvių Centrą ir Buenos Aires bei Berisso miestus. Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjunga (ALJS) surengė PALJS ir pirmą kartą visi valdybos nariai kalba lietuviškai. Man tėko pirmą kartą aplankyti Argentiną ir artimiau susupažinti ir bendriauti su ten gyvenančiais lietuviais – prisiminimai liks visą gyvenimą ir pasiemiau daug patirties kaip mes galime iš jų daug ką išmokti.

PALJS

Suvažiavimas prasidėjo prieš 17 metų dėka Prelato Edmundo Putrimo. Šitas renginys yra itin svarbus, nes yra praktiškai vietintelė proga kaip visi Pietų Amerikos lietuviai gali susirinkti diskucijomis ir bendriauti . Jis atvažiaves 1991 metais labai greitai suprato jų padėtį ir ko jiems reikia -proga susirinkti ir aptarinėti kaip jie gali save tobūlintis. O KLJS tęsia šią tradiciją ir į PALJS šiunčia bent vieną atstovą/ę, nes KLJS visuomėt rems Pietų Amerikos lietuvius. Dalinamės įdėjomis, nuomonėmis ir dainomis – jų megstamiausia daina, Krambambolis.

Aš asmeniškai buvau sužavėta jais – vienu momentu griebiu už širdies klausydama jų pasakojimus, kitu braukiu ašaras. Kaip ir manote, nėra lietuviškos mokyklos ar pedagogikų. Visi ten dalyvaujantys lietuviai save vadina „palikuoniais”, tai yra jų PROseneliai (pabrežiu prosenenliai) emigravo iš Lietuvos. Tai nei jų seneliai nei jų teveliai kalba lietuviškai, bet aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenėje savo krašte. Visi Lietuvos anūkai ir proanūkai išmoko lietuvių kalba paprastai (juokauju) – palikdami savo šeimą, draugus metams laiko praleido Hüttenfeld mieste Vokietijoje Vasario 16tos gimnazijoje. Iki šol dėka Lietuvių Fondo (LF) JAV virš 40 jaunolių dalyvavo šitoje programoje. Bet dabar įstatymai pasikeitė, kadangi LF neberems jaunimą virš 18 metų (tai šitiems mokiniams reiketų padaryti pertrauką per vidurinę vietoj važiuoti po vidrurinės mokyklos), pasisakė, šitie metai bus paskutini. Tai pirmi metai mokiniai mokinsis Lietuvoje, Lietuvių Namuose. Lietuvių Namai, užsienio švetimo centras Vilniuje, „nacionalinė užsienio lietuvių tremtinių ir palikuonių vaikų gimnazija – užsienio lietuvių bendruomenių švietimo ir kultūros centras.” (www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt) Yra manoma, kad šitie mokiniai geriau išmoks lietuvių kalbą – bet noriu paminėti, kad tie kurie važiuoja mokintis neišmoks kalba 100%, bet yra pagrindas susipažinti su ją ir jos kultūrą. Susirinkdami buvo proga dalyvaujantiems pasidalinti savo įspudžius apie gimnaziją, ir kone kiekvienas pasisakė, kad tai buvo geriausias momentas jų gyvenime.

Vieno žmogaus pasakymas man užstrigo, „Mūsų bendruomenė miršta, neturim naujų emigrantų iš Lietuvos.” Pasižiūrėjus į kiek veiklos jie turi, tai sakyčiau ne. Pirmiausia jeigu liks su tokiu mentalumu, tai taip ir bus – užsidaris visi lietuvių centrai, nebe šoks tautinius šokius. Bet jie turi daug turto – tie kurie mokinosi Vasario 16tos gimnazijoje ir tie kurie (kaip ir mes) dalyvauja PALJS. Mes Šiaurės Amerikoje ir Europoje turim lietuviškų mokyklų, bet mes jomis nepasinaudojam taip kaip reikia. Jie mus pavydi dėl lietuviškų mokyklų (įdomus pavydėjimas, ar ne?). Tačiau mūsų patarimas, pasinaudoti tuos kurie moka lietuvių kalbą, tegul jie turi privaloma atsakomybę bendruomenėje mokinti kitus ir tęsti jų sunkiai atliktą darbą, nes jei ne, tai atsidurs toje pačioje vietoje kur buvo. Pasidalinomės įdėjomis, mintimis, kaip jie gali naudotis lietuvių kalbą kasdieniniam gyvenime, ypač gera proga, nes jie taip dažinai susitinka. O kaip pritraukti naujus narius į veiklą? Nes ne visi turi norą ar patriaukimą į lietuvybę. Na, čia tai kiekvienos bendruomenės klausimas…

Dalyvė iš Lietuvos, Gabrielė Petraityė, studijavus Lietuvoje bei Prancuzijoje atvažiavo su tikslu pasisemti daugiau informacijos savo rašto darbui. Ji rašo baigiamąjį magistro darbą kuriame ji atliks tyrimą kuris lečia lietuvius Berisso mieste šaltojo karo metu. Ji tyrinės kaip Lietuva buvo okupuota, kas vyko su letuvišku identitetu – ji mano, kad siekis atkovoti nepriklausomybę labai motyvavo lietuvikšką veiklą. Šitas darbas bus netik svarbus Argentinos lietuviams, bet ir Pasaulio lietuviams ir Lietuvai.

Negaliu parašyti straipsnį nepaminėdama ir nepadėkodama vieno žmogaus kuris taip struopiai ir sąžiningai dirba, tai Juan Ignacio Fourment Kalvelis. Juan vienas iš tų kuris metus laiko praleido Vasario 16tos gimnazijoje. Pagalvodama apie darbą kurį jis atlieka, tik esu sužavėta. Jis rašo straipsnius, veda tautinių šokių grupę „Nemūnas”, kordinuoja keliones norintiems važiuoti mokytis lietuvių kalbą, kovoja už lietuvybę, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos narys, ilgalaikis ALJS globėjas, ir daug daugiau. Per PALJS suorganizavo pokalbį kurį gyvai tranzliavo per Lietuvos Televiziją.

Vienas klausimas kuris buvo užduotas per PALJS – kas mus jungia? Atsakyčiau noras išlaikyti lietuvybę už Lietuvos ribų, nes Pietų Amerikos lietuviai parodė kiek galima įveikti vien tik su noru ir net pritraukti svetimtaučius į jų veiklą. Išlaiko tai kas yra jiems įgimtiną. Nesakyčiau, kad Lietuvą mus vienija, nevisi ten esą buvę ar tik ją pažysta iš toli. Tačiau, yra toks pasakimas „visur gerai kur mūs nėra”, tai gal geriau būtų, „visur gerai kur mus vienija.” Nuoširdus ačiū Prelatui Edmundui Putrimui, Argentinos Lietuvių Jaunimo Sąjungai, Juan Ignacio Fourment Kalveliui, Kanados Lietuvių Jaunimo Sąjungai, Kanados Lietuvių Bendruomenei ir Fondui ir visi kurie prisidėjo prie šito renginio. Kantriai laukiam sekančio PALJS kuris vyks Urugvajuje 2015m sausio 14-18d!

 

„That Which Unites Us” – Vida Naudžiunas shares her personal experiences from the XVII South American Lithuanian Youth Conference in Argentina

On January 30th, 2014, three KLJS members participated in the XVII South American Lithuanian Youth Conference (PALJS) in Argentina. Vida Naudžiunas, Aida Valevičius, and Skaidra Puodžiūnas spent some time getting to know Lithuanian youth from various countries including Brazil, Uruguay, Argentina, USA, Lithuania, and Canada. They visited „Nemuno draugija”, „Susivienijimas”, Lietuviu Centras and the cities of Buenos Aires and Berissa. The Lithuanian Youth Association of Argentina (ALJS) organized the PALJS conference and for the first time with all delegates speaking Lithuanian. It was Vida Naudžiunas’ first time visiting Argentina and the trip granted her a rare opportunity to meet with the Lithuanian ex-patriot’s living there. Her experiences there will not soon be forgotten.

The conference was founded some 17 plus years ago, thanks to Prelate Edmund Putrimas. This event is indeed a special one as it’s practically the only chance for all Lithuanians residing in South America to convene and interact. Putrimas, having visited in 1991, quickly grew to understand the particular circumstance of the ex-pat community in South America, and their need to have an opportunity to unite and discuss ways in which they could grow and prosper as Lithuanian communities. KLJS has also continued with the tradition of sending representatives on its behalf because KLJS feels strongly about helping support the Lithuanians of South America.

As one might assume, there is no Lithuanian schools or pedagogy in the small Lithuanian community in Argentina. The Lithuanians there simply call themselves „the descendents,” as it’s their great-grandparents that originally immigrated to South America. Consequently, neither they, nor their parents, or even their grandparents speak Lithuanian, yet still make every effort to participate in and contribute to the present-day Lithuanian community. Some of the children and grandchildren of immigrants learned Lithuanian by travelling to Germany to study at the Huttenfeld Vasario 16 High School. Until now, thanks to the American Lithuanian Fund, over 40 youths have participated in the program. Sadly, however, the terms of admission and funding have changed, and the organization will no longer fund students over 18 years of age. Instead, South American Lithuanian youth will now travel to and study in Lithuania, at „Lietuviu Namai” – a high school for Lithuanian exiles and ex-patriots (www.lietuviunamai.vilnius.lm.lt). It’s expected that, while not to perfection, these students will better learn Lithuanian, and most importantly, have a chance to become acquainted with their homeland and culture.

PALJSS

Some of the South American Lithuanians share the sentiment that the Lithuanian community in Argentina is on the brink of extinction. Vida Naudžiunas is of a different opinion. Having witnessed the PALJS congress, and the desire the locals share to travel and study at Lithuanian school’s abroad, she thinks that if there’s a will, there’s definitely a way. Above all, the South American community feels its biggest void is the lack of Lithuanian Saturday school. Naudžiunas’ advice to them: make use of those individuals who actually do know the Lithuanian language, and encourage them to pass it on as their duty.

At the end of the PALJS conference, participants were posed the important question „What unites us?” Inspired by the sheer passion and determination of the Lithuanian community in South America, V. Naudžiunas answered as follows: What unites us is the desire to uphold Lithuanian culture and language abroad.

She’d like to extend a heartfelt Thank You to Prelate Edmund Putrimas, the Argentinian Lithuanian Youth Association, Juan Ignacio Fourment Kalvelis, the Canadian Lithuanian Youth Association, KLB, Fondas, and everyone else who supported and helped make this conference a reality. We patiently await the next PALJS conference in Uruguay, January 2015!

Translated by A.Benotas