Toronto tautinių šokių grupė „Gintaras”, vienijanti 164 įvairaus amžiaus šokėjus, ruošiasi šokių šventei Baltimorėje (JAV), kuri įvyks šių metų liepos mėnesį.
Kadangi beveik pusė šokėjų – vaikai, todėl yra net 3 jų grupės, mokytojams nemažai darbo juos paruošti taip, kad ir jiems, ir jų draugams šokis suteiktų džiaugsmo ir noro toliau šokti.
Romas Jonušonis, „Gintaro” vadovas, tikina, kad šokti priima visus, kas tik ateina, nėra jokių atrankų, nes jiems svarbiausia, kad šokis vaikui padėtų suprasti jo tapatybę ir kad būtų pratęsta lietuviško šokio tradicija. Tokia yra šokių mokytojo užduotis.
– Smagiausia, kai jau suaugę mūsų šokėjai pakliūna į kokius nors pokylius, jie ten šoka, ir jiems kas nors pasako, jog atpažįsta, kad jie yra kažkur šokę. Ypač tai smagu vaikinams, ir ne vienas man tai yra sakęs, – pasakoja R. Jonušonis.
– Labai malonu matyti šokėjus, kai po koncerto ar šokių švenčių pasijaučia gerai, – jam pritaria ir „Gintaro” administratorė Vaida Zenkevičienė.
Paklaustas, kaip sekasi ruoštis šokių šventei, R. Jonušonis sako, kad studentų grupės šokėjai jau išmokę, suaugusieji išmokę daugiau negu pusę, o pagyvenusiųjų grupė mokytis pradeda vasario mėnesį, nes jų ir šokiai gana lengvi, ir jie patys patyrę šokėjai, ne vienas – pats to mokęs kitus. Daugiausia darbo su vaikais. Jie jau moka Kalvelį, Pasėjau kanapę, dabar mokosi Vėjo malūnėlį ir tik mergaičių – Barborytę. Šokių šiais metais bus ir jau pažįstamų, šoktų anksčiau, kaip Blezdingėlė, ir naujų. Repertuaras nėra lengvas, todėl ir pačioje šokių šventėje vienos grupės šoks pagrindinį variantą, kitos – priešokio. Toronto „Gintaro” studentai šoks visus pagrindinius.
Į klausimą, kas sunkiausia, mokant vaikus ir jaunius, „Gintaro” administratorė V. Zenkevičienė sako, kad didžiausias jų ”konkurentas” yra sportas. Dėl jo ne visi vaikai ateina į repeticijas: važinėja į įvairiausias varžybas. Blogiausia, kai tėvai nepraneša, kad jų vaiko nebus, nes kartais jų susirenka tik pusė. Vadinasi, kitą repeticiją reikės vėl mokyti to paties. “Jeigu žinotume, kad nebus daug vaikų, repeticijos visai nebūtų tą vakarą.” – sako V. Zenkevičienė.
Mokyti padedanti buvusi Vilniaus edukologijos universiteto ansamblio „Šviesa” šokėja Gintarė Kalendrienė papasakoja, kad vaikus šiemet šokti moko ir Jurgita Zlatkienė, ir Loreta Dauginienė, pati šokanti nuo ketverių metų, ir V. Kairienė, atėjusi padėti tada, kai šokti pradėjo jos vyresnėlis Linas, kuris dabar, kaip ir Jokūbas Jonušonis bei Matas Zenkevičius, šoka studentų grupėje ir padeda mokyti vaikus. Jaunius moko Vilija Yčaitė ir Kassandra Kulnys Douglas, studentus – Romas Jonušonis ir Ramona Kaminskaitė, suaugusiųjų grupę – Rita Karasiejienė, pagyvenusiųjų – Liucija Kaminskienė.
Salėse vaikams ir jauniams pajusti šokio ritmą akordeono garsais padeda Danutė Biskienė ir jau 40 metų – Juozas Balaišis, kurio paklausiau, kuo skyrėsi šokėjai, kai jis tik pradėjo groti.
– Prieš 40 metų tiek vaikų mokė viena mokytoja, ir visi ją girdėjo, o dabar ir mokytojos kelios, ir padėjėjų yra. Vaikai dabar labiau išdykę, – nusišypso J. Balaišis ir vėl užgroja mažiesiems šokėjams, ir dar nedidelės kojelės, girdint mokytojos „žingsnis, žingsnis”, juda šokio ritmu – į šokių šventę Baltimorėje…
Rima Žemaitytė-De Iuliis
Pranešame kad jau prasidėjo Šokių Šventės pagrindinės programos bilietų išpardavimas. Pirkite čia. Toronto Gintaras bendrai šoks “A” kvadrate.
