Kunigas, rašytojas, disidentas, aktyvus Lietuvos laisvės lygos veikėjas, žurnalo „Laisvės Šauklys“ bendraautorius, žurnalistas, vienas iš pasaulyje didelio atgarsio sulaukusio laisvės dokumento „45 pabaltijiečių memorandumas“ iniciatorių ir rengėjų Julius Sasnauskas tapo 17-uoju Vilniaus miesto garbės piliečiu.
Nuo 1966 Julius mokėsi Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje, už tautinius ir religinius įsitikinimus iš jos pašalintas. 1976 m.už 1920 žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse milicininkų sulaikytas ir sumuštas. 1977 baigė 9 klasę Vilniaus 8 vidurinėje mokykloje, toliau mokytis neleista. 1977 m.rudenį paimtas į sovietinę kariuomenę, po vienerių metų dėl silpnos sveikatos paleistas.
1978 m. su V. Bogušiu, K. Jokubynu, A. Terlecku ir kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, dalyvavo jos veikloje. 1979 m. su A. Terlecku ir kitais parašė, surinko parašus ir išplatino Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą,, smerkiantį Molotovo–Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Bendradarbiavo Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo leidiniuose “Dievas ir Tėvynė”, “Laisvės šauklys” (nuo 1979 – “Vytis”). 1979m. sovietų saugumo suimtas, po poros metų nuteistas 1,5 m. kalėti, papildomai skiriant 5 m. tremties. Iš pradžių kalintas KGB kalėjime Vilniuje, vėliau ištremtas į Tomsko sr. Parabelio gyvenvietę. 1986 m. iš tremties paleistas.
1987. 08. 23 su Lietuvos laisvės lyga surengė pirmąjį per SSRS okupaciją ir aneksiją Lietuvoje viešą nelegalų protesto mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo.
Vilniuje – reikalavo išvesti SSRS kariuomenę iš Lietuvos. 1987–92 m.m.studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1994–97 m.m. gyveno Kanadoje, dirbo Toronto Prisikėlimo (pranciškonų) parapijoje, čia 1995 m. įšventintas į kunigus. Nuo 1995 katalikų radijo Mažoji studija direktorius ir vyriausiasis redaktorius. Nuo 1997 Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčios rektorius.
J.Sasnauskas, katalikų kunigas ir vienuolis pranciškonas, disidentas, žinomas visuomenės veikėjas, žurnalistas, rašytojas, visą savo gyvenimą yra neatsiejamai susijęs su Vilniaus miestu, žinomas kaip jo istorijos ir dvasios mylėtojas bei perteikėjas, daugybę kartų tai išreiškęs ir gyvu, ir spausdintu žodžiu. Ypač daug apie Vilnių J.Sasnauskas rašė kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, internetiniame dienraštyje „Bernardinai.lt“, žurnale „Naujasis Židinys-Aidai“, pasakojimų ir istorinių refleksijų apie Vilnių gausu beveik visose jo išleistose knygose, kurių skaičiuojama arti dešimties. Visą savo kūrybinę ir dvasinę energiją, pilietinę atsakomybę ir drąsą (išskyrus priverstinį atsitraukimą tremtyje ir keletą neilgų laiko tarpų, susijusių su jo, kaip dvasininko tarnyste), J.Sasnauskas taip pat yra atidavęs Lietuvos sostinei. Joje yra gimęs, augęs, čia darbuojasi iki šiol.
Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali suteikti asmenybėms už Vilniui ir Lietuvai reikšmingus darbus. Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996-ųjų.
Anksčiau Garbės piliečiais išrinkti Ronald Reigan, Jonas Boldvin Hanibalson, Kazimieras Vasiliauskas, Mstislav Rostropovich, Dennis Haster, Czeslaw Milosz, Justinas Marcinkevičius, Zbigniew Brzezinski, Jonas Kubilius, Algirdas Kaušpėdas, Tomas Venclova, Šimon Peres, Algirdas Mykolas Brazauskas, Algimantas Nasvytis, Samuelis Bakas, George Walker Bush bei pernai garbės piliečiais tapę Viktoro ir Danguolės Butkų šeima.
